Norvegiško
black
metalo ir senosios skandinaviškos kultūros sintezė
Galima
drąsiai teigti, jog 1994-aisiais susikūrę „Kampfar“ laikosi
ant dviejų stabilių kultūrinių masyvų, vienodai svarbių grupės
kūrybinei raidai. Pirmasis – senoji skandinavų mitologija bei
Norvegijos istorija. Antrasis – šių laikų, bet jau legendiniu
vadinamas fenomenas – Norvegijos black
metalo tradicija. Kitaip tariant, „Kampfar“ į tikro šiaurietiško
black‘o formą įvelka savo senosios kultūros fragmentus. Ir tą
daro įdomiai, kokybiškai ir šiuolaikiškai.
Įkvėpimo
šaltinis – gamta
Daugybė
pagoniškosios pakraipos muzikos kūrėjų teigia jaučiantys itin
stiprų ryšį su gamta ir mini ją kaip pagrindinį įkvėpimo
šaltinį. Tačiau toli gražu ne kiekvienas toks menininkas ryžtasi
visą albumo kūrimo laiką praleisti trobelėje atšiauriuose
Norvegijos kalnuose. Būtent didinga kalnų erdvė tapo prieglobsčiu
naujausiojo „Kampfar“ darbo „Mare“ kūrybai. To pasekmė –
graibstomos albumo kopijos bei neabejotinai pasiekta grupės kūrybos
viršūnė. Pasak „Kampfar“ lyderio Dolk, albumai iki „Mare“
buvo tarsi bridimas į vandenį iki kelių, o dabar „Kampfar“
išplaukė į vandenyną.
Nestinga
ir merginų dėmesio
Tikriausiai
neįprasta, kad pagan black metalo grupės lyderis būtų merginas
žavintis širdžių ėdikas. Tačiau „Kampfar“ atveju būtent
taip ir yra. Pats to nesiekdamas, Dolk yra ne kartą patekęs į
dviprasmiškas situacijas, vienaip ar kitaip susijusias su moterimis.
Čia būtų galima paminėti ir koncertą viename Paryžiaus
striptizo klube, ir netikėtą incidentą Lenkijos pasienyje, kur
moteriškosios lyties pasienietės, Dolk žodžiais tariant,
besišypsodamos beveik visiškai nurengė muzikantus prieš
suteikdamos jiems leidimą kirsti sieną. O ką jau kalbėti apie
šviesiaplaukio pomėgį koncertuoti be marškinėlių, taip
demonstruojant įspūdingą tatuiruotę (ant Dolk pilvo puikuojasi
didžiulis grupės logotipas).
„Kampfar“
pasirodymas Lietuvoje yra remiamas Norvegijos Karalystės ambasados.
Festivalio informacija: www.devilstone.net
