Armėnijoje rasta seniausia pasaulyje vyno darykla

Mokslininkai Armėnijos pietuose aptiko vyno daryklą, kurioje raudonas vynas buvo gaminamas prieš maždaug 6 tūkstančius metų. Kasinėjimo metu, urve aptikta visa vyno gamybai reikalinga įranga, įskaitant vynuogių spaudimo talpą, vyno saugojimui skirtas statines bei molinius ąsočius, o taip pat puodukus bei taures. Anot mokslininkų grupės iš Kalifornijos universiteto (Los Andželas), vynas buvo gaminamas religinėms laiduotuvių apeigoms. Mokslininkai tikina, kad ši vyno darykla bent tūktantmečiu senesnė už visas rastas anksčiau ir yra seniausia pasaulyje vyno gamybos vieta.

Vyno darykla rasta tame pačiame urvų komplekse, kuriame praeitų metų birželio mėnesį aptiktas seniausias pasaulyje odinis batas. Urve rastos vynuogių sėklos, išdžiūvusio vyno ir vynuogių išspaudų liekanos. Mokslininkai mano, kad vynuogės greičiausiai buvo traiškomos basomis kojomis, o vynams gaminti naudotos vynuogių veislės auginamos iki šiol. Rastos statinės padengtos tamsiomis, pilkomis apnašomis su augaliniu pigmentu malvidinu, kuris suteikia vynui raudonos spalvos bei dažo drabužius.

Anot tyrime nedalyvavusio Pensilvanijos univesiteto biomolekulinės srities archeologo, Patriko McGoverno, toks vyndarystės išsivystymas dar 4000 tūkstančių metų prieš mūsų erą įrodo, kad vyno gaminimo technologijos išrastos kur kas seniau.

Mokslininkai negali tiksliai nustatyti šios bendruomenės indentiteto, tačiau mano, kad šie žmonės aktyviai prekiavo. Moliniai indai atkeliavo iš centrinio Irano ir Pietų Azijos, o rastų obsidiano įrankių šaltinis nutolęs ne mažiau nei trijų dienų kelio pėsčiomis atstumu.

Straipsnis išspaudintas „Journal of Archeological Science“.

Elena Germanovič
Šaltinis: latimes.com
Nuotrauka: latimes.com
MENIU.LT informacija

2011 01 13