Įvairios atrakcijos ir fejerverkas
Tai viena didžiausių Anykščiuose miesto švenčių, kurioje kasmet apsilanko, nemokamai pramogauja ir vyno sostinės piliečiais tampa keliolika tūkstančių anykštėnų ir miesto svečių.
Šventė prasidėjo 17 val. iškilminga karnavaline eisena nuo Anykščių kultūros rūmų iki Dainuvos slėnio. Slėnyje, kur ir vyko visos linksmybės, „Anykščių vyno“ direktoriui Arvydui Stankevičiui buvo perduotos miesto valdžios regalijos - nuo tos minutės Anykščiai oficialiai pavirto Lietuvos vyno sostine.
Šventės rengėjai kvietė visus, norinčius degustuoti geriausią vietinį vyną, rungtis smagiose statinių ridenimo, obuolių krepšinio ir geriausios uoslės varžybose. Gražbyliai galėjo jėgas bandyti gražiausio tosto lietuviškam vynui konkurse. „Anykščių krašte egzistuoja senos vyndarystės tradicijos, tad Vyno šventė padeda išlaikyti jas ir garsinti ne tik po Lietuvą, bet ir svečias šalis. Taip žmonės sužino apie šio krašto vynus, taip pat ir apie pagal tradicijas gaminamą bendrovės Produkciją“, - sakė šventės rengėjo „Anykščių vyno“ direktorius A. Stankevičius. Bendrovė yra Europos kulinarinio paveldo tinklo Aukštaitijos regiono narė.
Tarp kitų Vyno šventės programos akcentų – „Ventukų“, „Rondo“, „Skamp“ ir Andriaus Mamontovo koncertas bei tradicinis fejerverkas.
Vyno šventės ištakos siekia „Anykščių vyno“ įkūrėjo Balio Karazijos laikus. Dar pirmosios nepriklausomybės laikais garsiausias Lietuvos vyndarys kasmet vaisvynių dirbtuvės darbuotojams ir jų šeimoms rengdavo gegužines Anykščių šilelyje, kur grieždavo muzika, būdavo vaišinama vynu, ateidavo darbininkai su šeimomis, o šventėse visada dalyvaudavo ir pats B.Karazija su šeima.
Po ilgos pertraukos Vyno šventė buvo surengta 2001 metais - „Anykščių vyno“ 75 metų jubiliejaus proga - ir nuo tol rengiama kasmet.
Europos kulinarinio paveldo narys - seniausias lietuviškos vyndarystės tradicijas puoselėjantis „Anykščių vynas“ yra Europos kulinarinio paveldo tinklo Aukštaitijos regiono narys. Narystė šiame tinkle, vienijančiame keliasdešimt narių, suteikia teisę Europos kulinarinio paveldo tinklo ženklu žymėti bendrovės gėrimus. Aukštaitija buvo pirmoji iš Pabaltijo šalių regionų, įtrauktų į šį tinklą. Šio tinklo nariams taikomi ypač aukšti reikalavimai - produkcija turi būti gaminama tik iš natūralių žaliavų, be to, ji turi atspindėti ir tam tikro regiono maisto bei gėrimų tradicijas.
Organizatorių archyvo nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
