This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Viešojo maitinimo įmones planuojama reitinguoti pagal higienos reikalavimų įgyvendinimą

2013-01-12
Publish your own article

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 4 metus mūsų šalyje viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių skaičius išaugo beveik 10 % ir 2012 metais viešojo maitinimo veiklą vykdė 9 180 įmonių. Viena iš skaitlingiausių pagal veiklos sritį ūkio subjektų grupių šiuo metu kelia ir didžiausią susirūpinimą už maisto saugą ir kokybę atsakingiems inspektoriams. Todėl 2013 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba numato įdiegti naujovę – tikrinamus restoranus, kavines ir užkandines reitinguoti atsižvelgiant į higienos reikalavimų įgyvendinimą. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus – tai rimtas iššūkis daugeliui viešojo maitinimo įmonių pasitemti ir atsakingiau žiūrėti į gaminamo maisto saugą ir kokybę.

Pastarųjų metų vartotojų skundų analizės duomenys rodo, kad kas ketvirtas į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą besikreipiantis vartotojas yra nepatenkintas viešojo maitinimo įmonių veikla, skundžiasi atšalusiais patiekalais, įtartinu jų skoniu, kokybe, šviežumu, porcijų dydžiu. 2012 m. buvo užregistruota per 600 tokių skundų. Specialistai pabrėžia, jog daugelis skundų gali būti įtakoti fakto, kad dauguma patiekalų (ypač smulkiose kavinėse) ruošiami iš užšaldytų pusgaminių, dėl to prastėja ir jų skonis, ir kokybė. Vos keltas, pačių reikliausių šalies restoranų, yra sudarę sutartis su vietos ūkininkais ir gali savo lankytojams pasiūlyti patiekalus pagamintus iš šviežių, vietos ūkininkų užaugintų žaliavų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, tikrindami viešojo maitinimo įmones, įvairių pažeidimų nustatė kas antroje įmonėje. Pastaraisiais metais ypač daugėja bendrų higienos pažeidimų, jie sudaro apie 30-40 % visų patikrinimų metu nustatomų pažeidimų. Specialistų teigimu, tai rodo, kad kavinėse ir restoranuose per mažai dėmesio skiriama patalpų būklės, įrangos, inventoriaus priežiūrai, ne visada paisoma asmens ar maisto gaminimo higienos taisyklių, vyksta dažna darbuotojų kaita. Apsinuodijimų maistu protrūkių priežasčių tyrimai daugeliu atvejų parodo, kad protrūkį sukėlė netinkama viešojo maitinimo įmonės veikla, prasta maisto ruošimo ir patalpų higiena, saugaus maisto tvarkymo įgūdžių trūkumas.

Kaip pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius, viešojo maitinimo sektoriaus valstybinės kontrolės duomenų analizė ir tendencijos verčia imtis skubių priemonių situacijai taisyti. ,,Šiais metais numatome griežčiau tikrinti restoranus, kavines, užkandines ir picerijas. Planuojame laboratorijoje tirti daugiau viešojo maitinimo įstaigose gaminamų patiekalų mėginių, tikrinsime ir kepimui naudojamo aliejaus kokybę, reikalausime, kad lankytojams būtų patiekiami tik konkrečiame restorane ar kavinėje pagaminti patiekalai”, – sakė J. Milius.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus teigimu, dar šiais metais, pasinaudojant užsienio šalių patirtimi, planuojama sukurti internete viešai prieinamą programą, kurioje viešojo maitinimo įmonės bus įvertintos balais už vykdomos veiklos higieną ir kokybę. Papildomai bus pažymimos tos įmonės, kurios savo patiekalus ruoš iš Lietuvos ūkininkų įsigytų produktų ir žaliavų. Tokia informacija vartotojams padės apsispręsti, renkantis kavinę ar restoraną, o viešojo maitinimo įmones skatins pasitempti ir atsakingiau žiūrėti į gaminamo maisto saugą ir kokybę.

„Pietaudami restorane ar kavinėje ne tik mes, bet ir mūsų šalies svečiai susidarome nuomonę ne tik apie konkrečią maitinimo įstaigą, bet ir apie visos šalies kultūrą, požiūrį į klientą. Todėl aptarnavimo ir patiekiamo maisto sauga ir kokybė turėtų būti ne tik kontroliuojančios institucijos, bet visų bendras rūpestis. Žinoma į bendrą veiklą stengsimės įjungti ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją (LVRA), tačiau ji vienija tik nedidelę dalį šio verslo dalyvių. Šiuo metu keli tūkstančiai mūsų šalies restoranų, kavinių ir užkandinių nėra jokios jų interesus atstovaujančios organizacijos nariais. Todėl jų interesai dažnai neginami, šios įmonės lieka nuošalyje ir svarstant įvairias naujoves, organizuojant mokymus ir seminarus. Kartais pasigendame ir jau minėtos asociacijos aktyvesnio, veiklesnio dalyvavimo sprendžiant vie&scar on;ojo maitinimo įmonėms aktualius klausimus“, - pabrėžė J. Milius.

VMVT informacija