Užsukate į kavinę, atsiverčiate meniu ir ... nuo vaizdų ima kauptis seilės burnoje. Pažįstama situacija? Jūs turbūt net nesusimąstote apie tai, kas tų nuotraukų autorius. Gražu ir tiek. Turbūt visai priešingai veikiate, jei vartote straipsnį apie vestuves ir gėritės kitų šventės akimirkomis. Fotografai – žmonės, kurie kuria stebuklus ir neretai lieka tie nematomieji kariai. Už fotografą Vilmantą Žilinską kalba jo darbai, tačiau jis ir pats turi ką pasakyti – šįkart apie kulinariją.
Maistos gaminimas – prabanga
Į foto kamerą tvirtai įsikibęs Vilmantas ne ką prasčiau valdo ir virtuvės prietaisus, o save jau gali pavadinti neblogu kulinaru, ypač – kai kalbama apie mėsainius, mėsos ar tiesiog grilio patiekalus. „Mėgstu sočiai ir skaniai pavalgyti, tad tą geriausiai ir gaminu. Pyragą irgi moku iškepti, tačiau čia receptų ir pavykusių šedevrų įvairove nepasigirsiu“, - interviu pradėjo žinomas fotografas Vilmantas Žilinskas.
Ir tikrai – virtuvė jam nėra tik dar vienas kambarys namuose: „Manau, gaminti mėgstu kiek labiau už statistinį vyrą, tačiau labiausiai tą pomėgį varžo laiko stoka, nes dažniausiai gyvenimo tempas reikalauja papietauti ar pavakarieniauti kuo greičiau. Tad gaminimas yra prabangos reikalas, kai turi valias laiko. Išmokti to teko, tikriausiai, kaip ir daugeliui – apsigyvenus be tėvų.“
Dešrainiai iš degalinės – tai pat maistas
Vienas geidžiamiausių šalies fotografų neslepia, kad dinamiškas darbo grafikas, dažnos išvykos fotografuoti, ilgos darbo valandos nulemia tai, kad „protingai“ pavalgyti nebėra kada. Pasak vyro, fotografų darbo aplinkybės, tarkime per vestuves, verčia juos valgyti bet ką, nereguliariai (dažniausiai vieną kartą ryte ir antrą kartą tik po gerų 10 valandų vakare). „Todėl su laiku išmokau intensyvesniuose renginiuose turėti savo maisto, užkandžių. Šokoladiniai ir proteininiai batonėliai – viena iš pigių ir paprastų išeičių, tačiau niekas neatstoja pilnaverčių pietų, kurių vežiotis su savimi dar vis neįprantu. Užtat degalinių „Circle-K“ dešrainis su raugintais kopūstais yra tai, kas dažniausiai gelbsti mane ilgose kelionėse“, - juokėsi fotografas.
Skaniai nufotografuotų lėkščių mados
Na, ne visada tenka darbuotis rūmuose, kur švenčiamos vestuvės ar laukti prie bažnyčios vartų. Jaudulį keliantys kūnai taip pat patenka į fotografo kadrus. O dirbant studijose ir sukuriamos seilėtekį sukeliančios nuotraukos. V.Žilinskas pritaria nuomonei, kad ir lėkštės turinys gali būti toks pat patrauklus kaip ir žmogaus kūnas ar emocijos, šventės: „Fotografuoju maistą dideliems ir aukšto lygio restoranams ir galiu patikinti – lėkštėje gali būti ne ką mažiau grožio ir patrauklumo, nei erotikoje. O dažniausiai, net daugiau. Pagalvokite, kai esate labai alkanas, nuo ko labiau varva seilė, ar nuo tobulai iškepti steiko su puikiomis bulvytėmis bei grilintomis daržovėm, ar nuo seksualios merginos? Jeigu kalbant rimčiau – maisto fotografija reikalauja maksimalaus dėmesio detalėms ir išlavinto estetikos bei kompozicijos pojūčio. Vienintelis dalykas, kuo ji lengvesnė nei žmogaus fotografija – maistas nejuda ir nevargina savo kalbomis ir kartais kaprizais.“
Paklaustas ar kulinarija – taip pat menas, kaip ir fotografija, V.Žilinskas nesutrinka ir teigia: „Fotografija yra iliuzija. O kulinarija – yra tiek būtinųjų žmogiškųjų, tiek ir hedonistinių poreikių tenkinimas. Tai tikrų tikriausias skonių bei kvapų derinimo menas. Kaip ten sakoma? „Šefai nedaro klaidų, jie tik išranda naujus skonius.“
Užsiminę apie madą turime paminėti, kad jos yra ir maisto fotografijoje. V.Žilinskas teigia, kad šiuo metu daug žaidžiama su rekvizitais (dažnai antikvariniais ar kaimo užuominą turinčiais), sendintais stalviršiais, natūralia šviesa. Madingu išlieka ir maisto fotografavimas vertikaliai iš viršaus.
O ką ir kur tu valgai, fotografe?
Po kalbų apie darbus grįžkime apie virtuvę. Meniu.lt kalbinamas fotografas atskleidė, kad jo mėgstamiausi patiekalai – itališki. Tačiau iš karto priduria, kad gyvenime svarbu įvairovė: „Man patinka valgyti vis kitą maistą kasdien. Matyt, todėl man sunku sveikai maitintis, kai kalbama apie vištos krūtinėlę su grikiais 4 dienas iš eilės po 1-2 kartus į dieną. Žinau, kad yra 20 būdų skirtingai pasigaminti tą patį patiekalą, tačiau protas vis tiek supranta, kad valgai tą pačią vištienos krūtinėlę. Tad mano atsakymas būtų – man patinka skani, įvairovė, kuriai „suvalgyti“ reikia daugiau nei vieno kąsnio.“
Neramioje fotografo dienotvarkėje pusryčiai ir vakarienė dažniausiai valgomi namie, o pietaujama mieste. „Bet būna ir priešingai. Kadangi esu „freelanceris“ ir neturiu kasdienės rutinos, galiu sau leisti bet kada keisti savo dienos planus ir, tarkim, bet kada išeiti į miestą skaniai pavalgyti“, - teigia jis.
Išbėgdamas papietauti ar vakarieniauti, fotografas laikosi tam tikrų principų: „Esu gan konservatyvus naujų restoranų klausimu, ypač, kai esu labai alkanas: bijau nepavykusių eksperimentų bei sugadinto vakaro nekokia vakariene. Todėl, kai esu alkanas, stengiuosi eiti į patikrintas vietas: mėsainio einu į „Public“ arba „Burger street“ ar „Drama Burger“. Steiką patikiu „The House“ Druskininkuose arba „Momo Grill“ Klaipėdoje. Šonkauliukus tikrai puikius patiekia „Keule rūke“, picos – „Pizza Verde“ ir t.t. Nė vieni iš jų man už reklamą nemoka, nes aš tiesiog negalėčiau reklamuoti to, kuo pats netikiu. Kelionėse, užsienyje, kaip tik esu linkęs į eksperimentus, mėgstu išragauti visas geriausiai įvertintas pagal „Tripadvisor“ vietas, arba tiesiog pasikliauti vietinių rekomendacijomis, jos kartais būna kur kas geresnės.“
Net ir patikrintos, jau gal ir pamiltos taip vieną dieną ima ir užsidaro... Tačiau V.Žilinskas labiau pasiilgsta ne konkrečių restoranų, tačiau pasikeitus esamų restoranų meniu, trūksta pamėgtų ir laiko patikrintų patiekalų: „Tarkim, senų gerų „Gringo“ bei „Briusly“ sumuštinių arba šefo Mykolo šonkauliukų iš „Dirty Duck“.“
Meniu.lt skaitytojai rubrikoje „Pokalbiai apie maistą“ gali ne tik susipažinti su žinomų žmonių virtuvėmis, bet ir patys pasigaminti naujų patiekalų. Fotografas V.Žilinskas nesidalijo receptu, bet pakvietė į svečius: „Mieliau parašyčiau savo mėgstamiausio mėsainio receptą, kuris priklauso mano brangiajai Kristinai. Tačiau jį išdavęs prarasiu išskirtinumą valgyti skaniausius pasaulyje mėsainius, savanaudiškai pasiliksiu jį sau. Jeigu kam įdomu – užsukit į svečius, pavaišinsim.“
Kristina Šapytė @Meniu.lt
