„Žiemos sezono“ infekcija - kaip išvengti?

„Žiemos sezono“  infekcija - kaip išvengti?

Infekcijos sukėlėjas

Norovirusinė infekcija – tai ūminė žarnyno infekcija, kurią sukelia norovirusai. Norovirusai priklauso kalcivirusų šeimai. Pirmą kartą šis virusas buvo išskirtas 1972 metais. 27–30 nanometrų dydžio virusas yra labai atsparus užšaldymui, kaitinimui iki 60ºC temperatūros, chloro, acto, alkoholio poveikiui, rankų antiseptikams, puikiai išgyvena rūgštinėje terpėje. Žmogui susirgti pakanka labai mažo viruso kiekio – iki 10–100 viruso dalelių.

Sergamumas

Didžiausias sergamumas norovirusine infekcija registruojamas šaltuoju metų laiku – gruodžio–kovo mėnesiais. Dauguma susirgusiųjų – vaikai. 
Europos Sąjungos šalyse registruojami norovirusinės infekcijos protrūkiai. 2008 metais šalyse narėse užregistruota 30 patvirtintų protrūkių, kurių sukėlėjai – kalcivirusų šeimai priklausantys virusai (įskaitant norovirusus). Protrūkiai gali pasireikšti uždaruose kolektyvuose: gydymo ir slaugos įstaigose, bendrabučiuose, vaikų ugdymo įstaigose (mokyklose, darželiuose).

Plitimo būdai

Norovirusinė infekcija dažniausiai plinta fekaliniu–oraliniu būdu, todėl žmonės minėta infekcija gali užsikrėsti:

Vartodami užterštą vandenį, maisto produktus. Į maistą norovirusai gali patekti per jį tvarkančio asmens užterštas rankas, kai nesilaikoma asmens higienos reikalavimų. Toks užterštas, vartojimui paruoštas maistas, kurio nereikia papildomai termiškai apdoroti, gali tapti susirgimų priežastimi. Norovirusinę infekciją gali sukelti užterštų salotų, nuluptų vaisių, sumuštinių, šaltų mėsos užkandžių vartojimas.  Infekcija taip pat galima užsikrėsti vartojant termiškai neapdorotus dvigeldžius moliuskus (austres, midijas ir kt.). Šie moliuskai maitinasi filtruodami vandenį per žiaunas. Jei vanduo yra užterštas norovirusais, sukėlėjai kaupiasi juose. Todėl tokių moliuskų vartojimas gali būti susirgimų norovirusine infekcija priežastimi. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos šalyse norovirusinės infekcijos protrūkiai dažniausiai ir buvo susiję su užterštų jūros gėrybių vartojimu. Tiesioginio sąlyčio metu su sergančiuoju norovirusine infekcija (prižiūrint jį, naudojant bendrus valgymo indus) arba netiesioginio sąlyčio metu liečiant daiktus, paviršius, kuriuos užteršė sergantysis asmuo.

Ligos simptomai

Norovirusinės infekcijos simptomai paprastai pasireiškia po 24–48 val. nuo užsikrėtimo. Ligonis skundžiasi pykinimu, vėmimu, vandeningu viduriavimu, rečiau – karščiavimu, šaltkrėčiu, raumenų bei galvos skausmais, silpnumu. Simptomai tęsiasi apie 1–2 dienas. Kartais susirgusieji, ypač labai jauni ar vyresni asmenys, dėl didelio skysčių kiekio netekimo yra hospitalizuojami. 
Norovirusai yra labai patogeniški, gali lengvai plisti nuo žmogaus – žmogui. Asmuo, užsikrėtęs norovirusine infekcija, su fekalijomis ir vėmalais platina sukėlėjus nuo susirgimo pradžios iki 2–3 dienų, o kai kuriais atvejais – iki 2 savaičių po pasveikimo. Todėl tokiems asmenims minėtu laikotarpiu ypač derėtų kreipti dėmesį į asmens higienos reikalavimų laikymąsi.

Gydymas 

Vakcinos nuo norovirusinės infekcijos nėra. Specifinio norovirusinės infekcijos gydymo taip pat nėra. Ligos metu labai svarbu gerti daug skysčių siekiant išvengti dehidratacijos. 

Prevencijos priemonės

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja laikytis šių pagrindinių norovirusinės infekcijos prevencijos priemonių:

Tinkamai plauti rankas. Per nešvarias rankas plinta daugelis patogeninių mikroorganizmų (bakterijų, virusų ir kt.), sukeliančių per maistą plintančias infekcijas. Todėl teisingas rankų plovimas yra viena iš pagrindinių priemonių, mažinančių susirgimų minėtomis infekcijomis riziką. Rankas reikia plauti dažnai, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, prieš valgį, pasinaudojus tualetu. Nustatyta, kad rankų plovimas vandeniu ir muilu efektyviau pašalina mikroorganizmus nei rankų plovimas vien vandeniu. Plaunant rankas, atkreipti dėmesį į pirštų galiukus, nagus, nykštį, riešą bei tarpupirščius. Po plovimo rankas svarbu nusausinti – tinkamai nusausinus rankas, sumažėja mikroorganizmų perdavimo rizika. Prieš vartojimą kruopščiai plauti vaisius ir daržoves, tinkamai termiškai apdoroti dvigeldžius moliuskus. Kruopščiai valyti ir dezinfekuoti užterštus sergančiojo asmens daiktus, paviršius.

MENIU.LT ir Nmvri.lt informacija
Nuotrauka: inmagine.com

2011 02 06

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną