Žalias maistas – kas tai? (sveika)

Žalias maistas – kas tai? (sveika)

Artėja vasara, sezoninių daržovių, uogų ir vaisių sezonas. Tai kas iš gamtos natūralu ir , žinoma, sveika. Žalias maistas gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų, išsivalyti organizmą ir pasikrauti energija. Žalio maisto dieta – ne vienos Holivudo žvaigždės grakščios figūros, lygios odos ir grožio paslaptis...

Kaip žinia, viską reikia daryti saikingai ir apgalvotai. Jei nusprendėte išmėginti maitintis žaliu maistu, reikėtų žinoti šios dietos privalumus ir trūkumus.

Nepadorotas augalinis maistas

Žalio maisto dietą sudaro neapdorotas ir neperdirbtas augalinis maistas ar natūralūs produktai: švieži vaisiai, daržovės, šviežiais spaustos vaisių ir daržovių sultys, daigai, mirkytos kruopos, daiginti grūdai, sėklos, riešutai, pupelės, džiovinti vaisiai ir jūros dumbliai. Laikantis šios mitybos maistas negali būti apdorojamas daugiau nei 46,7 laipsnių temperatūroje, kadangi tada sunaikinami maisto fermentai. Pastarieji padeda virškinti ir įsisavinti maistą. Taip pat manoma, kad maisto apdorojimas mažina maistinę vertę ir maisto „gyvenimo jėgą“.

Visokeriopa nauda organizmui

Dažniausiai, bent jau 75 procentai maisto, turi būti žalias. Tuo tarpu nauda organizmui visokeriopa. Laikantis žalio maisto dietos atsiranda daugiau energijos, gerėja virškinimas, mažėja širdies ligų rizikos tikimybė. Kadangi greičiau nuslopinamas alkis, žalias maistas padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų.

Holivudo žvaigždės žavisi šia mityba dėl poveikio odai: mažėja raukšlių, oda tampa elastingesnė.

Mažina vėžio, diabeto, širdies ligų susirgimo tikimybę

Žaliame maiste mažiau trans-riebalų ir sočiųjų riebalų lyginant su Vakarų europiečių mityba. Taip pat mažai natrio ir daug kalio, magnio, skaidulų bei augalinių fitochemikalų, kurie veikia kaip antioksidantai ir saugo nuo ligų. Dėl to laikantis žalios mitybos principų mažėja širdies ligų, diabeto ir vėžio tikimybė.

Kam netinka?

Žalias maistas tinka ne visiems, šios mitybos nereikėtų taikyti vaikams, nėščioms ar krūtimi maitinančiomis moterims, sergantiems anemija ar esant padidėjusiai osteoporozės susirgimo rizikai. Vašingtono universitete atlikto tyrimo duomenimis, po žalio maisto dietos sumažėja kaulų masė.

Reikalingas virtuvės inventorius

Vis dėlto reikėtų žinoti, kad žalio maisto dieta reikalauja daug pasiryžimo, atima laiko ir energijos. Maistui gaminti naudojamas dehidratatorius, maišytuvas, sulčiaspaudė, smulkintuvas ir kiti prietaisai palengvinantys maisto ruošimą. Sėkloms, grūdams ir pupoms daiginti pravartu turėti didelį stiklinį indą.

Neigiama medalio pusė

Pradėjus maitintis žaliu maistu gali atsirasti kai kurių vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas: kalcio, geležies, B 12 vitamino, organizmas taip pat gauna mažiau baltymų ir kalorijų.

Žalio maisto kritikai teigia, kad enzimai gaunami ne tik su maistu, kadangi organizmas naudoja ir savo virškinimo fermentus. Tuo tarpu maisto apdorojimas palengvina fitochemikalų įsisavinimą, pavyzdžiui morkose esančio beta-karotino. Kiti teigia, kad žmogaus organizmas pasikeitė atsižvelgiant į mitybą apdorotu maistu. Remiantis alternatyvių dietų teorijomis, žalias maistas gali būti netinkamas žmonėms, gyvenantiems šaltesnio klimato šalyse.

Žinoma, daugeliui gali būti sunku atsisakyti mėsos ir jos gaminių, virto, kepto ar kitaip apdoroto maisto, tačiau nepabandęs nesužinosi. Kaip žinia viskas turi teigiamas ir neigiamas puses, o apie privalumus ir trūkumus gali papasakoti jau išbandę šią mitybą. Viena internautė teigia, kad pradėjus maitintis žaliu maistu pagerėjo nuotaika, iš inkstų pradėjo „byrėti“ smėlis. Daugiau pasikaityti galite rasti čia http://gluosne.lt/?p=73

Elena Germanovič
Šaltinis: altmedicine.about.com
Nuotrauka: corbis.com
MENIU.LT informacija

2010 05 17

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną