Vaistinių augalų galia: nuo gaivinamosios arbatos iki nuodų

Vaistinių augalų galia: nuo gaivinamosios arbatos iki nuodų

Piktnaudžiaujantiesiems vaistiniais augalais gresia dvi blogybės: vartojant jų per didelėmis dozėmis galima apsinuodyti, vartojant per dažnai – priprasti ir tuomet jie nebeturės gydomojo poveikio.

Apie tai, kaip išvengti neigiamų padarinių ir išpešti kuo daugiau naudos, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesore Nijole Savickiene.

– Vieni sako, kad žolytės yra nekenksmingos, jų arbatą gerti sveika, kiti tvirtina, kad vaistažolėmis apsinuodijama. Kur tiesa?

– Pirmiausia norėčiau pakoreguoti patį pavadinimą. Dabar jau sakoma nebe vaistažolės, o vaistingieji augalai. Juk augalas gali būti ir žolinis, ir sumedėjęs. Gydymui taikomas ir augalų šaknų nuoviras, o jas įvardyti kaip žolę itin netikslu.

Vaistingaisiais augalais apsinuodyti tikrai galima. Viską koordinuoja koncentracija ir dozė, nes augalą sudaro cheminių junginių visuma. Tik priešingai nei cheminiai vaistai jie yra sukurti gamtos laboratorijoje. Dėl vaistinių augalų vartojimo visada reikia pasitarti su vaistininkais ir medikais.

Labai dažnai sergantieji vartoja ir sintetinį, ir augalinį preparatą vienu metu. Tačiau reikia būti atsargiems, nes gali pasireikšti papildoma sąveika ir sulauksime šalutinio efekto. Kai kurie vaistiniai augalai pagreitina sintetinio vaisto skilimą arba priešingai – sulėtina. Tad galite sulaukti tokio rezultato, kokio tikrai nesitikėjote.

Tie, kurie vaistingųjų augalų antpilus ar nuovirus ruošia namuose, manau, žino, kaip tai daryti. Nežinantiesiems priminsiu: ruošiant užpilus vienas valgomasis šaukštas žaliavos yra užpilamas puse litro verdančio vandens ir laikomas 15–20 min. Ruošiant nuovirą, užpilą reikia pavirti ant silpnos ugnies kelias minutes. Laikantis šių technologijų, jokios neigiamos įtakos organizmui neturėtų būti. Žinoma, individualių reakcijų gali pasitaikyti.

– Teko girdėti, kad vaistinių augalų negalima plikyti karštu vandeniu, nes žus naudingosios medžiagos.

– Net ir vitamino C ampules ruošiant pramoniniu būdu įvyksta sterilizacija ir vitaminas nesuskyla. Augalų ekstrakcija pagal liaudies medicinos tiesas yra išgaunama tik plikant karštu vandeniu. Galima vaistinius augalus ekstrahuoti ir šaltu vandeniu, bet tai ilgiau užtruks – apie keturias ar šešias valandas. Vaistinius augalus galima ekstrahuoti ir etanolio pagrindu. Yra įvairiausių būdų, tačiau plikyti karštu vandeniu labiausiai įprasta.

– Ar galima tokius vaistinių augalų užpilus, arbatas vartoti kasdien? Sakoma, kad, pavyzdžiui, nuolat geriant ramunėlių arbatą galima prie jos priprasti ir ji nemalšins uždegimo, kai susirgsime.

– Bet argi būna taip, kad nuolat vartotume vaistinių ramunių užpilą? Tiesa, piktnaudžiaujant vaistiniais augalais galima prie jų priprasti, bet natūraliai taip susiklosto, kad žmogus to paties augalo nevartoja kelerius metus. Visų augalų arbatas ar nuovirus reikia vartoti daugiausia dvi tris savaites. Aišku, yra ir išimčių. Be to, vartojant cheminį sintetinį preparatą pirminis organizmo atsakas taip pat yra stipresnis nei vėliau. Ilgai vartojant tuos pačius preparatus galima menkesnė jų nauda.

– Nemažai medikų teigia, kad daug greičiau pasveiksime, jei gersime cheminių vaistų, o ir liga neįsisenės. Ar vartojant tik vaistažoles negalima išgyti?

– Ne visi medikai išmano apie augalų tyrimus. Šis modernus mokslas nebando supriešinti alopatinės ir natūropatinės medicinos. Jis tik sujungia ir atitinkamuose etapuose įterpia augalų preparatus ir fitoterapiją. Tada jau remiamasi nebe liaudies medicinos tiesomis, o klinikiniais tyrimais ir mokslininkų patvirtinimais. Medikai neturi mokymosi programose disciplinos apie augalinius preparatus. O to, ko nežinai, to vengi ir sakai, kad neveikia.

– Esate įsitikinusi, kad pasveikti geriant tik vaistinių augalų preparatus yra įmanoma?

– Tai pagrindžia mokslo tiesos, o įsitikinimo net nereikia. Aš nesakau, kad nuo visų ligų galima pasveikti. Tenka vartoti ir cheminius vaistus. Tačiau medicinos tikslas turėtų būti reikiamu momentu pritaikyti vieną ar kitą gydymo būdą pacientui. Tobulėjanti medicina dabar orientuojasi į genų raiškos tyrimus, pagal genetinę žmogaus struktūrą pritaiko preparatą, atitinkantį ligos etapą. Negalima teigti, kad tik fitoterapija, homeopatija arba tik sintetiniai preparatai išgydys ligonį. Gydytojams reikia įvairiausių žinių.

– Kada naudingiausia vartoti vaistažoles?

– Pirmiausia tai pravartu ligų profilaktikai ir prevencijai. Tam tinka net ir namų sąlygomis paruošti augalai. Didelis privalumas yra žinoti savo lėtines ligas ir mokėti jas valdyti, kad nepasireikštų ūmūs protrūkiai. Augalai gali tą ramybės laikotarpį pratęsti. Kai kalbame apie pirminius, kad ir ūmių ligų, etapus ar laikinas ligas, pradėti gydymą irgi galima augaliniais preparatais.

– Pavyzdžiui, jei nuolat jaučiu nerimą ir gydysiuos tik vaistiniais augalais, bet jokių pagerėjimo požymių nejausiu, ar liga nesikomplikuos?

– Pradėkite nuo augalinių ar homeopatinių preparatų. Jie tinka net ir nervų sistemos nestabiliai būklei koordinuoti. Aišku, tik iš pradžių. Gerkite vaistinių ramunių, pipirmėčių, pasiflorų, apynių, melisų, valerijonų ir sukatžolių, jonažolių preparatus. Reikia čiulpti šių augalų tabletes, nes ne kiekvienas šiandien sugeba namuose pasigaminti užpilą ar arbatą teisingai. Vartojant tabletes ar kapsules tikrai žinome, kiek ir ko geriame. Dažnai tenka girdėti, kad augalinis preparatas nepadeda, bet lygiai tą patį galima pasakyti ir apie cheminius preparatus. Juk šalinant negalavimus tenka eksperimentuoti, ne visi medikamentai tinka absoliučiai visiems žmonėms.

– Jeigu neturiu pinigų nusipirkti vaistažolių vaistinėje, turguje pas močiutę bijau pirkti ir nusprendžiu pati rinkti, ką turėčiau žinoti?

– Pirmiausia reikia pažinti vaistinius augalus, tad paskaitykite literatūros. Internetas nėra tinkamas šaltinis. Negalime rinkti šios žaliavos prie autostradų ar taršos šaltinių. Atlikus tyrimus pastebėta, kad ne tik prie didelės apkrovos kelių randama užterštų vaistinių augalų, bet ir slėniuose. Nuotekų vanduo ir požeminiai vandenys gali atgabenti teršalus ir į slėnius. Tad padidėja rizika, kad vartosime nelabai kokybišką žaliavą, jei ją ir rinksime mums įtikinamai atrodančioje vietovėje. Juk patys neturime laboratorijų namuose ir nepatikrinsime vaistažolių užterštumo. Reikėtų pasirinkti ne slėnį, bet pamiškę ar tokią vietą, kurioje, mūsų manymu, nėra taršos.

Geriausia auginkite vaistinius augalus ant palangės ar darželiuose. Nepamirškite nuplauti žaliavos, jei jos nedžiovinate. Laikykite vaistinius augalus tik medžiaginiuose maišeliuose, o džiovinant reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes pakis cheminė augalo struktūra. Yra ir išimčių – graikinio riešutmedžio lapus reikia džiovinti tiesioginėje saulėje.

– Žiemą organizmas pavargo. Kokiomis vaistažolėmis galima stiprinti imunitetą?

– Puikiai tiks augalai, kurie turi ryškiai žalią spalvą. Įrodyta, kad augalas turi tiek askorbo rūgšties, kiek turi chlorofilo. Tad žalieji augalai turėtų mus intriguoti: tai dilgėlė, dumbliai, pavasarinė raktažolė, pektinų ir polisacharidų turintis gyslotis.

Imunitetui stiprinti tinka ir tie augalai, kurių žiedai ar vaisiai yra oranžinės arba geltonos spalvos. Tokie turi karotinoidų. Erškėtis teigiamai veikia ir virškinamąjį traktą, ir tulžį, minkština vidurius, padeda inkstams, stiprina imunitetą. Jonažolė, vaistinė medetka, vaistinė ramunė, netgi ežiuolė slopina uždegimą. Pastarąją reikia vartoti ne ilgiau nei 6–8 savaites.

– Ar galima vaistažolėmis sumažinti kraujospūdį?

– Skatindami diuretinį poveikį turime atsaką į hipertenziją. Tinka asiūklis, beržas, sukatžolė, gudobelė, valerijonu galima koreguoti kraujospūdį, jei valerijono kvapas neerzina. Kraujagysles atpalaiduoja resveratrolis, aronijų vaisiai, pelkinis pūkelis.

Mišinys kraujospūdžiui mažinti:

Pelkinių pūkelių žolės – 25 g,

vienapiesčių gudobelių vaisių – 20 g,

mėlyninių šlamučių žiedų – 20 g,

geltonžiedžių barkūnų žolės – 5 g,

karpotųjų beržų lapų – 5 g,

dirvinių asiūklių žolės – 10 g,

paprastųjų krapų vaisių – 5 g.

Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens, pavirti ant silpnos ugnies 3–5 min. Vartoti kartą per dieną.

Esant nemigai, dideliam nerviniam dirglumui:

Pipirmėčių lapų – 30 g,
paprastųjų sukatžolių žolės – 30 g,
vaistinių valerijonų šaknų – 20 g,
paprastųjų apynių spurgų – 20 g.

Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens. Vartoti vakare ir 20–30 min. prieš miegą.

Mišinys imunitetui stiprinti:

Rausvųjų radiolių šaknys – 20 g,
miškinių erškėčių vaisių – 20 g,
didžiųjų dilgėlių žolės – 15 g,
vienapiesčių gudobelių vaisių – 15 g,
paprastųjų jonažolių žolės – 10 g.

Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 500 ml verdančio vandens. Vartoti kartą per dieną.

Autorė: Eglė Stankevičiūtė
Nuotrauka: inmagine.com

2011 04 13

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną