Sulieknėti – greitai ar sveikai?

Sulieknėti – greitai ar sveikai?

Po „užstalės“ šventimų, net ir saikingai valgantys, pastebėjome, kad norėtųsi susigrąžinti prarastas formas ir gerą savijautą. Įprasčiausia šias problemas spręsti dietomis, kurios dažniausiai trumpalaikės ir abejotinos, nes net patys dietologai teigia, jog tokių dietų pagalba prarasti kilogramai, linkę grįžti su kaupu, o stresas Jūsų organizmui - didesnis nei nauda. Dietų šalininkams siūlome pasidomėti kitokia nuomone, užtikrinsiančią puikią išvaizdą ir savijautą.

Stebuklingų būdų sureguliuoti svorį ir palaikyti gerą organizmo savijautą nėra! Jei norėdami numesti svorio, po savaitinės dietos grįšite į įprastą mitybos režimą, ar po intensyvios sporto treniruotės nekreipsite dėmesio, kuom pasisotinti („juk pasportavau“), rezultatas bus toks pats – nulinis. Kaip pasiekti ilgalaikių rezultatų nesukeliant organizmui streso ir nekankinant savęs, konsultuoja sporto klubo „G7“ sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Paulius Velaikis.

„Trumpalaikės dietos prieštarauja pačiam „dietos“ terminui“

Specialisto teigimu, trumpalaikės dietos yra neefektyvus būdas reguliuoti svoriui ir gali būti žalingos sveikatai. „Greitai, per kelias dienas, apčiuopiamai sumažinant kūno svorį, dažniausiai nukrenta ne visai tai, kas norėtųsi, kad nukristų. Tokiu atveju svoris gali kristi ne riebalinių ląstelių, kurių siekiama atsikratyti, bet sukauptų skysčių ir angliavandenių atsargų sąskaita. Be to tokios dietos „perkrauna“ visą organizmą ir sukelia jam per didelį stresą.
Iš esmės, visos trumpalaikės dietos prieštarauja pačiam „dietos“ terminui. Lotyniškai „dieta“ – rekomenduojamas gyvenimo būdas, graikiškai – gyvensena, režimas. Vadinasi, kalbama apie pastovų, o ne trumpalaikį gyvenimo būdą, kuris trunka tik kelias dienas. Norint pasiekti stabilių, o ne trumpalaikių rezultatų, ir gyvenimo būdas turi būti stabilus ir pastovus. Tiesiog vertėtų po truputį keisti savo požiūrį į mitybą ir gyvenseną, palengva atsisakyti žalingų organizmui įpročių ir pereiti prie naujo, sveiko, gyvenimo būdo. Tuomet rezultatai išliks pastovūs, o jų siekti bus žymiai lengviau, nes organizmui bus lengviau susidoroti su stresu ir įprasti prie naujo gyvenimo stiliaus.

Sveika gyvensena turėtų apjungti dietą ir fizinį aktyvumą, o ne vieną šių komponentų

Kad organizmas būtų sveikas vien dietos nepakanka, tiek geriems išoriniams, tiek vidiniams kūno rodikliams reikalingas fizinis krūvis.
„Kūnas gamtos sukurtas judėti. Norint turėti sveiką širdį, reikia judėti, norint turėti sveikus sąnarius, reikia judėti. Tam, kad džiaugtis gyvenimu, reikia judėti. Juk gyvenimas – tai judėjimas“, – įsitikinęs sveikatingumo ir sporto klubo „G7 Sportas“ sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas P. Velaikis.
Judėjimo poveikis yra ypač svarbus limfinei sistemai, kuri yra svarbiausia imuninės sistemos dalis. Limfinė sistema neturi tokio organo, kaip širdis, tad limfai judėti padeda kūno raumenys, o tam, kad jie padėtų efektyviai, raumenys turi būti tonuse. Tonusą suteikia judėjimas ir fiziniai pratimai. Raumenys padeda ne tik limfinei, bet ir širdies – kraujagyslių sistemai, nes susitraukdami raumenys padeda širdžiai varinėti kraują kraujagyslėmis. Taip pat galima paminėti ir bendrą darbingumą, kuris žymiai geresnis pastoviai atliekant įvairius fizinius pratimus arba užsiimant kažkokia aktyvia fizine veikla.

Staigus fizinis krūvis po švenčių, ar prieš šventes, taip pat nesveika

Jeigu prieš pradedant intensyviai sportuoti, fizinio krūvio nebuvo, yra rizika perkrauti organizmą ir jo sistemas. Pradedant sportuoti, taip pat, kaip ir atsisakant sportinės veiklos, vis dėlto reikėtų laikytis laipsniškumo principo ir krūvį didinti palengva, suteikiant galimybę organizmui prie jo adaptuotis. Tokį žmonių elgesį, kai norima staigaus ir greito rezultato, galima būtų palyginti su dantų valymu. Kažkodėl niekas negalvoja, kad būtų efektyvu intensyviai pavalyti dantis du – tris kartus per dieną likus mėnesiui ar mažiau iki kažkokios svarbios datos, o po to nevalyti dantų iki kito svarbaus gyvenime įvykio. Tas pats yra ir su visu kūnu, o ne tik su jo maža dalimi (dantimis). Kaip ir dantimis, taip ir visu kūnu reikia rūpintis visada ir pastoviai. Reguliarumas yra labai svarbus. Juk net į mašiną kuro reikia įpilti gero ir pastoviai, o ne retkarčiais, tik prieš šventes ar po jų. Taip ir su žmogaus sveikata ir kūnu – jais reikia rūpintis visada, o ne tik tada, kai jau nutiko kažkas blogo ar kažkas pradėjo netenkinti – sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Paulius Velaikis.

Vanduo ir maistas sportuojant: kada ir ką gerti/valgyti?

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialisto teigimu: „Mitybos ir skysčių vartojimo režimas priklauso nuo įvairių faktorių: amžiaus, siekiamų tikslų, treniruočių pobūdžio, intensyvumo ir kt. Bendros rekomendacijos būtų tokios: rekomenduojama suvalgyti žemo ir/arba vidutinio GI (glikemijos indeksas – apie tai skaitykite netrukus) angliavandenių, likus dviems – keturioms valandoms iki treniruotės. Tai priklauso nuo amžiaus ir treniruotės pobūdžio bei planuojamo jos intensyvumo. Taip pat priklausomai nuo tikslų galima suvalgyti ir lengvai įsisavinamo baltyminio maisto“.
Jei nesiekiama profesionalių rezultatų sporte, po treniruotės rekomenduojama pradėti valgyti, kai tik atsiranda pirmasis alkio pojūtis. Kol valgyti nesinori, to daryti per jėgą nereikia. Po treniruotės, o ir ne tik po jos, rekomenduojama valgyti natūralų, kokybišką maistą, kuris atstatytų jėgas ir maitintų jūsų kūno ląsteles. Taip pat jis turi būti ir skanus, nes tokį maistą organizmas lengviau ir geriau įsisavina. Tai galėtų būti vaisiai, daržovės, įvairios košės, žuvis, paukštiena ir kitas natūralus maistas. Vėlgi, reikia klausyti savęs, ko nori jūsų organizmas, ko jam reikia tuo metu. Gal būt tai skamba abstrakčiai, bet to reikia mokytis, laikantis bendrų sveikos gyvensenos normų.
Prieš maistą, o taip pat likus 30 – 15 min. iki treniruotės, rekomenduojama atsigerti tiek vandens, kiek jo norisi. Vandens kiekis taip pat priklauso ir nuo sezono. Vasarą jo reikia daugiau, žiemą – mažiau. Geriamas vanduo turėtų būti natūralus, negazuotas, bet gali būti mineralizuotas, ypač kai yra aktyviai prakaituojama krūvio metu. Vandens kiekis priklauso nuo krūvio bei intensyvumo, bet geriau jo daugiau išgerti prieš treniruotę ir po jos, o krūvio metu apsiriboti tik burnos praskalavimu bei keliais gurkšniais vandens.
Reziumuojant - visada yra geriausia išmokti intuityviai jausti, kad ko reikia jūsų organizmui, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra labai individualus ir tokie pat individualūs yra jo poreikiai. Todėl reikia mokytis klausyti savęs, o ne apsiriboti mechanišku kažkokių rekomendacijų vykdymu, kurios dažniausiai yra tik bendro pobūdžio.

Meniu.lt informacija
Parengė: Ieva Malaikaitė
Nuotraukos: sporto klubas „G7 sportas“

2011 01 18

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną