Virtuvė – svarbi namų vieta. Čia esame itin aktyvūs, o mūsų kasdienis vartojimas – gausiausias. Maisto produktai daro didžiulį poveikį klimatui, kadangi norint juos pagaminti, supakuoti, sandėliuoti ir pristatyti į parduotuves, o po to į mūsų namus sunaudojama daug energijos.
Mėsos vartojimas didina į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų (anglies dvideginio ekvivalentų) kiekį. Žemės ūkiui pasaulyje tenka beveik 20 % viso šiltnamio dujų kiekio, o 80 % iš žemės ūkio veiklos atsirandančių šiltnamio dujų susidaro iš gyvulininkystės. Pagrindinė priežastis, kodėl gyvulininkystei tenka tokie dideli skaičiai, norite tikėkite, norite ne, yra gyvulių virškinimas. Metanas ir azoto oksidai yra pagrindinės dujos, susijusios su naminių galvijų auginimu. Kasdien viena karvė, kuri duoda 25 litrus pieno, išskiria nuo 100 iki 500 litrų metano. Gaminant jautieną, šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetama apie tris kartus daugiau nei auginant kiaules ar paukščius. Pieno produktai – antri pagal savo įtaką aplinkai po mėsos.
Kur dingsta miškai?
Karvės ir kiti maistui auginami gyvuliai minta žole. Norint paruošti naujas ganyklas, dažnai kertami arba deginami miškai, o tai reiškia, kad į orą patenka miškuose ir dirvoje susikaupęs anglies dioksidas. Taigi apskaičiuota, kad dėl tokio miškų naikinimo gyvulininkystės poveikis klimatui didėja maždaug 30 %. Dėl šios priežasties galvijams geriau leisti ganytis ten, kur nėra galimybių ką nors auginti.
Ką daryti?
Dažniau rinkitės vegetarišką maistą. Mėsos patiekalams pagaminti reikia daug daugiau išteklių negu vegetariškiems. Didžioji dalis energijos ūkiuose sunaudojama ruošiant pašarus gyvuliams ir tik 10–30 % energijos tampa mėsa, kiaušiniais ar pienu. Jei, pavyzdžiui, per savaitę kiekviena šeima valgys jautienos ar veršienos vienu kartu mažiau, šiltnamio dujų kiekis per metus sumažės 50 kg. Be to, tai naudinga ir ekonomiška. Pavyzdžiui, ruošdami makaronus su užpilu galite naudoti ne maltą mėsą, o pupeles, – taip per metus sutaupysite iki 364 litų.
Panaudokite maisto likučius: iš vakar virtų bulvių, vištienos, makaronų galite paruošti naują patiekalą – apkepą ar mišrainę. Jei maisto šeimoje būtų išmetama 10 % mažiau, per metus kenksmingų šiltnamio dujų kiekis sumažėtų 45 kg.
Pirkite netoliese pagamintus šio sezono produktus – jiems sandėliuoti ir transportuoti sunaudojama mažiau energijos. Apskaičiuota, kad gabenant prekes lėktuvu iš vieno pasaulio krašto į kitą, išmetama 1700 kartų daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei vežant prekes sunkvežimiu netolimus (iki 50 km) atstumus. Pavyzdžiui, ryžiai brangesni už bulves ir daro didesnį poveikį klimatui. Jei kartą per savaitę vietoj ryžių valgysite bulves, šiltnamio dujų išmetimą sumažinsite 100 kg per metus.
Naudokite elektrinį virdulį. Vanduo virdulyje užverda dvigubai greičiau nei ant viryklės. Jei ruošiatės virti ryžius, makaronus arba bulves, iš pradžių vandenį užvirkite virdulyje, tada supilkite jį į puodą ir toliau gaminkite maistą kaip paprastai. Tai sumažina energijos sąnaudas ir gerokai pagreitina maisto gaminimą.
Pirkite tik tiek, kiek reikia. Šiandien daugiau kaip 1/4 pagaminto maisto Lietuvoje patenka į sąvartynus. Daugiausia išmetama pieno produktų. Prieš eidami apsipirkti, pasidarykite sąrašą.
Pirkite ekologiškus maisto produktus. Vieno produkto gamybai ekologiniuose ūkiuose gali būti sunaudojama iki 70 % mažiau energijos.
Rinkitės mažiau įpakuotus produktus, naudokite daugkartinius pirkinių maišelius ir venkite vienkartinių indų. Taip sutaupysite ne tik energijos naujų gaminių gamybai, bet ir mažiau šiukšlinsite.
Naudokite centralizuotai tiekiamą vandenį. Gerkite vandenį iš čiaupo, o ne iš butelių, parduodamų parduotuvėse. Lietuvos miestuose centralizuotai tiekiamo vandens kokybė atitinka ES standartus ir Lietuvos higienos normų reikalavimus.
Rinkitės sertifikuotus ir ekologiniais ženklais pažymėtus virtuvės prietaisus ir priemones.
Ekologiniu ženklu „Gėlė“ pažymėta virtuvės technika, pavyzdžiui, indaplovė, gali sutaupyti nuo 23 % iki 42 % elektros energijos. Kitas ženklas „Energy Star“ parodo, kad prietaisas taip pat taupo energiją.
Gamindami maistą uždenkite puodus. Taip virdami energijos sąnaudas sumažinsite iki 60 %.
Virkite vandens tik tiek, kiek reikia. Taip per metus sumažinsite CO2 dujų apie 25 kg. Jei visi europiečiai naudotųsi šiuo patarimu, būtų galima sutaupyti energijos tiek, kad jos pakaktų trečdaliui Europos gatvių apšviesti.
Išjunkite elektrinę viryklę likus 5–10 min. iki maisto virimo pabaigos – kaitvietė ilgai dar lieka įkaitusi ir tai padeda taupyti elektros energiją.
Nedideliam maisto kiekiui šildyti naudokite garus. Jei norite pašildyti tik vieną porciją, geriausiai tam tinka garinis puodas arba tiesiog į puodą su verdančiu vandeniu įstatytas kiaurasamtis.
Palaikykite tinkamą temperatūrą šaldytuve ir šaldiklyje. Šie įrenginiai suvartoja apie 25 % visos namų ūkių elektros energijos. Taupydami energiją nepalikite atvirų šaldytuvo durų, patikrinkite guminę durų sandarinimo juostelę, nedėkite į šaldytuvą karšto maisto. Šaldytuvą perkėlus, pavyzdžiui, į 10 laipsnių vėsesnę vietą, jo veiksmingumas padidėja – taip galima sutaupyti iki 150 kg CO2 per metus.
Parengta pagal Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje leidinį „Išmingtingo namų ūkio tvarkymo vadovą“. „Ekorekomendacijos.lt“ ir „Ekologiška-ekonomiška“ projekto rekomendacijas
Nuotraukos: corbis.com
Leidinio „Restoranų verslas“ informacija
2010 08 16
