Restorano apžvalga: "Mudu"

Restorano apžvalga: "Mudu"

Tyliai ir nepastebimai Klaipėdos centre, daugiau nei prieš pusantrų metų, stikliniame lange sužibo romantiškas pavadinimas - „Mudu“. Skubėdamas pro šalį nepasakytum, jog tai - sušilti kviečiantis jaukus restoranas. Ir iš tiesų, pravėrus sunkias „Mudu“ duris, ne iš karto supranti, kur atsidūrei. Pirmiausia žvilgsnį patraukia masyvus baras, aplink jį išdėliotos tamsios kėdės, į lubas žiūrinčios taurės. Tačiau vėliau klasikinio baro įspūdį prislopina čia esančios mielos detalės: romantiškas staliukas dviems prie lango, vazose žydinčios gėlės, ant pastelinių spalvų sienų kabantys paveikslai.

Kai pavasarėti turėjančiomis uostamiesčio gatvėmis ir vėl slinko žiema, nusprendėme, jog tai puiki proga aplankyti „Mudu“ ir taip nors trumpam pasislėpti nuo atšiauraus pajūrio vėjo. Socialinėje restorano paskyroje peržvelgusi čia siūlomų patiekalų meniu pamaniau, jog šioje vietoje tikrai rasime kuo pamaitinti su šiltu maistu dar nenorintį skirtis kūną. „Mudu“ valgiaraštis man paliko gerą įspūdį - nepriminė nei kelių tomų knygos, nei kvietimo į renginį. Čia siūlomas meniu - optimalaus dydžio. Keturi užkandžiai ir tiek pat šaltųjų patiekalų. Poros rūšių sriubos ir kiek platesnė, devynių pagrindinių patiekalų skiltis. Žinoma, pagalvota ir apie saldžiausią dalį - pietus ar vakarienę užbaigti padės desertai. „Mudu“ restorano svečiams siūlo tris skirtingus skanėstus.

Tiesa, kaip ir daugelyje restoranų, čia pasitaiko „šio neturime“, „deja, šiandien išbandyti šio patiekalo negalėsite“ dienų. Atvykę papietauti, norėjome paragauti jūros gėrybių sriubos, tačiau padavėja galėjo pasiūlyti tik kitą variantą - kreminę moliūgų sriubą su čederio sūriu. Ją ir užsisakėme. Taip pat šeštadienio popietę negalėjau įvertinti jautienos steiko, vietoje šio patiekalo teko rinktis avienos nugarinę su kaulu. Dar užsisakėme kiaulienos šonkauliukus.

Belaukiant sriubos, ant stalo atkeliavo ir lengvas užkandis - tamsi duona su sėklomis bei naminis, purus majonezo užtepas. Tai ganėtinai originalus (dauguma vietų pateikia klasikinį - duonos ir sviesto derinį) ir tikrai gardus sprendimas, tačiau norėtųsi, kad majonezo užtepas būtų porcijuojamas didesniais kiekiais arba reikėtų pateikti mažiau gabalėlių duonos. Kai pagardo šiaip ne taip užtenka dviems riekelėms, valgyti likusių dviejų tiesiog nebesinori.

Netrukus ant mūsų stalo garavo ir karšta moliūgų sriuba, gardinta čederiu, apelsinais ir špinatų lapeliais. Prisimenu, šios sriubos prieš gerą pusmetį restorane „Mudu“ jau teko ragauti ir tuomet likau labai patenkinta jos skoniu. Tačiau šį kartą kreminė moliūgų sriuba buvo nuvilianti - skrandį maloniai sušildantis moliūgų ir apelsinų skonis kažkur išnyko, atrodė, jog sriuba smarkiai praskiesta vandeniu... Nepajaučiau ir skoningo turėjusio būti čederio sūrio. Taigi, po ne itin vykusio bandymo atgaivinti gardžius moliūgų sriubos prisiminimus, tikėjomės, jog pietus reabilituos pagrindiniai patiekalai

Lankydamasi čia nebe pirmą kartą, susidariau įspūdį, jog „Mudu“ didelį dėmesį skiria maisto išdėstymui lėkštėje. Šis neretu atveju primena impresionistinį piešinį. Laisvumu ir ryškiomis spalvomis kuriamas šviesos, gyvybės, žaismingumo pojūtis. Būtent tokios mintys kilo ir žvelgiant į pagrindinius šeštadienio popietę ragautus patiekalus. Avienos nugarinės gabalėliai lėkštėje tarytum sukosi ratu, apgaubti grybų, bulvių, įvairių šakninių daržovių, svogūnų, žalumynų. Kiaulienos šonkauliai ir šalia jų patiektos daržovės taip pat priminė žaismingo kūrybos proceso rezultatą.

Džiaugiuosi galėdama pasakyti, jog šių patiekalų skonis buvo puikus. Aviena - sultinga, minkšta, neperkepta, tokia, kokią ir užsisakiau. Šalia mėsos patiektos daržovės patiekalą papildė ne tik gyvomis spalvomis, bet ir skrandį maloniai nuteikiančiu skoniu. Bulvytės, salierų kremas, grybai, svogūnai, pastarnokai, raudonojo vyno padažas buvo tai, ko reikėjo minkštai avienai. Vieninteliu minusu galėčiau įvardinti nebent porcijos dydį - neįveikiau bulvyčių ir visų lėkštėje buvusių daržovių. Kiaulienos šonkauliai taip pat maloniai sušildė gomurį. Juose atradau ir švelnų dūmo skonį, ir minkštos, sultingos mėsos pojūtį.

Tokia maisto puota pasotino ne juokais, tačiau visai neapsunkino skrandžio.

Ištaisius keletą trūkumų (norėtųsi laisvesnio aptarnavimo, skonių, kurie neprimintų loterijos - „Ar gardu bus ir šį kartą?“), „Mudu“ pavadinčiau ramiu ir išlaikytu uostamesčio restoranu, kuriame malonu praleisti šeštadienio popietę.

Sąskaita: moliūgų sriuba - 3€, kiaulienos šonkauliai - 8€, avienos nugarinė - 18€, stalo vanduo (1l.) - 2€, gaivusis gėrimas „Pepsi” (330ml.) - 1,70€. VISO: 32,70€

Aptarnavimas: 3/5 Mus aptarnavusi mergina buvo maloni, tačiau kaskart atvykusi čia, aš pasigendu laisvesnio bendravimo ir paprastumo. Manau, jog restorano padavėjai turi atlikti ne tik monotonišką lėkščių atnešimo ir nurinkimo darbą, tačiau savo užsidegimu perduoti žinią apie šio restorano išskirtinumą, skatinti svečių norą ir vėl čia sugrįžti.

Interjeras: 3/5 Restoranas suskirstytas į dvi erdves. Vienoje jų atsidūrėme vos tik įėję pro duris. Ji pakankamai šviesi, tačiau nedidelė, čia rasite tris sėdimas vietas ir barą. Antroji „Mudu“ patalpa didesnė ir tamsesnė. Interjeras ganėtinai šiuolaikiškas, sienas puošia stilingi paveikslai, dominuoja pastelinės ir tamsaus medžio spalvos.

Meniu: 4/5 Restorane „Mudu“ ragauti patiekalai man paliko neblogą įspūdį. Tiesa, jų čia nėra labai daug, todėl norėtųsi, jog pasirinkus vieną patiekalą iš dviejų (šuo atveju, sriubą rinkomės iš vienos tą dieną ruošiamos), jis būtų nepriekaištingo skonio. 

Bendras vertinimas: 3/5

Greta Gumuliauskytė @meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną