Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Linas Samėnas - lietuvių virtuvė turi potencialą

2011-02-22
Paskelbk savo straipsnį

Vienas žymiausių šalies kulinarų Linas Samėnas stebisi lietuvių maitinimosi ypatumais.

Esate minėjęs, kad kulinaru tapote neplanuotai. Ar dabar įsivaizduojate save užsiimant kokia kita veikla?

Greičiausiai ne. Esu patenkintas tuo, ką darau.

Kuo jums žavi ši profesija?

Pirmiausia manau, kad tai ne žmogus, o darbas žmogų pasirenka. Virtuvėje atsidūriau netikėtai. Vis dėlto jei kasdien einu su džiaugsmu, polėkiu, manau, esu savo rogėse.

Ar laisvalaikiu taip pat gaminate maistą?

Laisvalaikiu žaidžiu ledo ritulį. O namų virtuvėje karaliauja žmona.

Kaip vertinate tautiečių skonį?

Mums dar labai toli iki išlavinto skonio. 90 proc. žmonių tenkinasi ta pačia sovietine virtuve. Suprantama, ekonominė padėtis nėra gera, tačiau maisto kultūra lietuviams visai nerūpi. Juk daugelis renkasi itin pigius maisto produktus, nė nesusimąstydami, kad jie gali pakenkti sveikatai.

Kurios šalies maitinimosi įpročiai jums patraukliausi?

Italijos. Jų virtuvė itin paprasta, tačiau kiekvienas patiekalas slepia vos ne pusės tūkstančio metų senumo kulinarines paslaptis.

Italas niekada nepagailės pinigų kokybiškam alyvuogių aliejui ar sūriui, nors jo garaže stovi senutėlis „Fiat“. Lietuvis greičiau pasirinks prabangų automobilį ir maitinsis kruopomis.

Ką tokie skirtumai rodo apie visuomenę?

Kiekvienas žinome, kad italui svarbi šeima. Jie kas vakarą kelias valandas praleidžia drauge prie pietų stalo. O mes geriausiu atveju kartą per savaitę susirenkame bendrai vakarienei. Šis paprastas dalykas – puikus santykių veidrodis. Esame ne tik susvetimėję, bet ir pasidarę priešiški artimiausiems.

Ar lietuvių virtuvė turi tokį patį potencialą kaip italų?

Žinoma, tačiau visas mūsų kulinarinis paveldas prasmego istorijoje. Man labiausiai nepatinka, kad esame linkę sugerti vakarietišką kultūrą, tačiau nesistengiame puoselėti savo privalumų. Gal tai tiesiog mažos šalies problema.

Kuo išskirtinis bajorų paveldas?

Jie valgė ir austres, ir ikrus, tačiau paruoštus savaip. Netiesa, kad amžių amžius maitinomės tik kiauliena ir kruopomis, turime ir gurmaniškų patiekalų. Kiekvienos šalies virtuvę reprezentuoja kilmingasis sluoksnis. O mūsų kulinarinį paveldą pakoregavo istorija, tad tegalime pasididžiuoti proletarų siūloma virtuve.

Yra kas puoselėja užmirštas tradicijas?

Retas. Kiekvieną užsienietį sugebėtume nustebinti savo virtuve, tačiau pirmiausia reikėtų pakeisti pačių požiūrį į maisto vartojimo kultūrą, istoriją. Gal po kelių kartų ir pastebėsime pokyčių.

Ar pats pasidavėte ekologijos madai?

Stengiuosi į tai žiūrėti kritiškai ir siūlau kiekvienam atidžiau vertinti visa, kas „ekologiška“. Atėjus į turgelį ne vienas ūkininkas nepateiks įrodymų, kad bulves augino be chemikalų, telieka pasitikėti nuoširdžiomis akimis. Apsigauni ir nusiperki tokių pat bulvių, bet tik už trigubai didesnę kainą.

Žinau, kad ekologiškai gyventi sunku. Esame smarkiai vartojantis pasaulis, tad sveika mityba – tik retam įkandama prabanga. Na, nebent daržoves pats savame darželyje augintumei.

Tačiau žmonės negaili pinigų kokybiškesniems, natūralesniems produktams.

Neneigsiu – pasiūla parduotuvėse itin padidėjo, ekologiškos prekės tapo itin populiarios. Tačiau juos išgali nusipirkti tik koks dešimtadalis pirkėjų. O likusiems vienintelis kriterijus – kuo mažesnė kaina.

Dar prieš kelerius metus žmonės nebūtų gebėję įvardyti nė vieno kulinaro, nebuvo leidžiamos lietuviškos receptų knygos. Gal vis dėlto pradėta kreipti dėmesį į virtuvės reikalus?

Sutinku, kad požiūris keičiasi, tačiau tai vyksta po truputį. Žmonės pasižiūri kulinarinę laidelę ir gal kartą per mėnesį pasigamina ką įmantraus. O ir pats virėjas jam telikęs tik mokyklos nebaigęs ir niekur kitur neturėjęs eiti nevykėlis. Kur tu tokio klausysi.

Kasdien matote klientus savo parduotuvėje. Negi visi jie tokie kritiški?

Dažnas apsilanko iš smalsumo, tačiau tik suraukęs nosį apsižvalgo ir nusiperka tos pačios kiaulienos. O atrodo stengiamės pasiūlyti ko nors įdomesnio, įkandamo visiems. Deja, realybė nedžiugina.

Ko palinkėtumėte tautiečiams?

Net ir maisto gaminimas prasideda nuo šypsenos. Tad palinkėsiu dažniau šypsotis ir vertinti tai, ką turime. Ir kartą per savaitę su šeima pasimėgauti gardesniu kąsniu su taure vyno.

Nuotraukos: Lino Samėno asmeninis albumas

2011 02 22