Per pusmetį Reklamos įstatymas buvo pažeistas 7 kartus

Per pusmetį Reklamos įstatymas buvo pažeistas 7 kartus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat stebi Lietuvoje skleidžiamą reklamą apie maisto produktus, taip pat tiria įmonių, organizacijų, asmenų skundus dėl maisto produktų reklamos, neatitinkančios teisės aktų nuostatų.

Vadovaujantis Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 209 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą“, VMVT įgaliota kontroliuoti Reklamos įstatymo 4, 7, 8, 9, 13, 14 straipsnių įgyvendinimą. VMVT vykdo šio įstatymo kontrolę ir atlikusi tyrimą bei nustačiusi pažeidimus, surašo Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus ir teikia juos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prie Teisingumo ministerijos. Ši institucija, įvertinusi visas aplinkybes, priima sprendimus dėl piniginių nuobaudų taikymo.

Reklamos įstatymo 4 straipsnyje apibrėžiami pagrindiniai reikalavimai ir draudimai reklamai (neturi būti žeminama žmogaus garbė ir orumas; kurstoma tautinė, rasinė, religinė, lyčių ar socialinė neapykanta beidiskriminacija, piktnaudžiaujama prietarais, žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žiniųstoka ir kt.). 7 straipsniu draudžiama daryti žalingą moralinį ir fizinį poveikį vaikams. 8 straipsniu nurodoma, kad reklama turi būti aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą (draudžiama paslėpta reklama). 9 straipsniu neleidžiama reklamuoti įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos ir prekių ar paslaugų.13 straipsnyje išdėstyti reikalavimai reklamai, skleidžiamai kitomis perteikimo priemonėmis (telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu, internetu).

14 straipsnis nusako maisto reklamos reikalavimus. Reklamuojant maistą, draudžiama:
1) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo;
2) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;
3) motinos pieno pakaitalų reklama leidžiama tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ant šių prekių pakuočių.

„Vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Už Reklamos įstatymo pažeidimus skiriamos nuo 1 iki 10 tūkstančių litų baudos. Jei po įpareigojimo nutraukti reklamą, ją vykdantys asmenys nenutraukia veiklos, toks pažeidimas laikomas piktybiniu ir skiriama bauda be atskiro įspėjimo. Sankcijos už Reklamos įstatymo pažeidimus yra pakankamai didelės ir atgrasančios nuo tokios veiklos, todėl dažniausiai neteisingos reklamos skleidėjai iš karto nutraukia veiklą. Kelerių metų statistika rodo, kad tokių pažeidimų kasmet mažėja“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius.

Pasak Z.Stanevičiaus, pasitaiko atvejų, kai įmonės, reklamuodamos savo platinamų maisto produktų „išskirtines“ savybes, aklai pasitiki kompetencija reklamos kompanijų, kurios dažnai būna nesusipažinusios arba tiesiog ignoruoja Reklamos įstatymo nuostatas. Tokiais atvejais juridinė atsakomybė už klaidinančią informaciją tenka reklamos kompanijoms, jei įmonės nepažeidė produkcijos ženklinimo reikalavimų.

Direktoriaus pavaduotojo teigimu, dažniausiai Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 punkto reikalavimų nesilaiko maisto papildų gamintojai ir prekiautojai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, maisto papildai apibrėžiami kaip maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną.

Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT surašė 7 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolus.

4 protokolai buvo surašyti maisto papildų platintojams už žiniasklaidoje, internete ar reklaminiuose lankstinukuose skleidžiamą nepagrįstą informaciją apie maisto papildų gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.

Reklamos įstatymo pažeidimai taip pat buvo nustatyti reklamuojant natūralų mineralinį vandenį, augalinį aliejų, nealkoholinį gėrimą. Pavyzdžiui, žurnale buvo pateikta informacija apie tai, kad „aliejus be cholesterolio“ ar „pagamintas iš genetiškai nemodifikuotų saulėgrąžų“. Tokie teiginiai klaidina vartotojus, nes nei viename aliejuje nėra cholesterolio, o genetiškai modifikuotas saulėgrąžas galima naudoti tik patvirtintas atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Saulėgrąžų aliejaus „Natura“ ženklinimo etiketėse buvo nurodyti reklamos teiginiai – naudingas žmogaus organizmui, stiprina kaulus, širdies raumenį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, „sutepa“ sąnarius, skrandžio gleivinę ir t.t.

Žurnale reklamuojant natūralų mineralinį vandenį „Nabeghlavi“, buvo rašoma, kad jame gausu naudingų mineralinių medžiagų, todėl jis pasižymi plačiu spektru gydomųjų savybių ir idealiai tinka daugelio ligų profilaktikai.

Alavijų gėrimo „Aloe Vera“ reklaminiuose lankstinukuose, platinamuose viešojo maitinimo įstaigose, pateikti teiginiai – reguliariai naudojamas „Aloe Vera“ gėrimas teigiamai veikia odos atsinaujinimą, medžiagų apykaitą ir virškinimo sistemą, stabdo plaukų slinkimą, didina organizmo imunitetą ir bendrą tonusą, teigiamai veikia stiprinant sąnarius, taip pat naudingas mažinant kūno antsvorį ir kt.

VMVT informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną