Arbatos kultūra Lietuvoje – labai aukšta
Giedrė Kvedaravičienė džiaugiasi, kad lietuviai palyginus su kitomis Europos tautomis yra išprusę ir žino daug bei išmano apie arbatas, jomis domisi. Arbatos gėrimo kultūra įsišaknija vis giliau, o jos gerbėjų ratas taip pat plečiasi. Moteris atskleidė paslaptį, kad nors anglai ir suformavo arbatos gėrimo tradicijas Europoje, patys mažai išmano apie arbatas, dažniausiai nekreipia dėmesio į arbatos kokybę, tradiciškai geria juodą arbatą, skanina ją pienu ir cukrumi, kas užgožia tikrąjį arbatos skonį.
Arbatos rinka žengia į priekį
Giedrė arbatos versle sukasi ne vienerius metus – ji viena iš aukštosios arbatos mados tendencijų kūrėjų. Keičiantis žmonių poreikiui, arbatos rinkai taip pat tenka prisitaikyti, kartais tenka diktuoti savas taisykles, siūlyti žmonėms naujas arbatas, jog jie pažintų ir pažintų naujus horizontus.
Giedrė pastebėjo, kad gana populiarūs arbatos mišiniai paskutiniu metu irgi pasikeitė – skoniams išgauti naudojamos natūralios medžiagos, ypatingas dėmesys skiriamas kokybei. Arbatos rinka pasipildo gaiviomis idėjomis – atrandami neįprasti, nauji deriniai, arbatos mišiniai papildomi kukurūzais ar džiovintomis morkomis, burokėliais it kitais ingredientais, kurie suteikia spalvos ir papildo skonį. Taip pat savo nišą atranda funkciniai arbatų mišiniai, skirti pagerinti savijautai: raminantys, tonizuojantys ir t.t.
Kuo skiriasi arbatos ir arbatos mišiniai iš prekybos centro ir specializuotos parduotuvės?
Pasak Giedrės, ne tik kaina, tačiau ir kokybe – kaina yra pagrindinis rodiklis, kuris nurodo ne tik arbatos mišinių, tačiau ir arbatos kokybę: „Vienodų pavadinimų arbatos ar arbatos mišinių kaina taip pat gana ženkliai gali skirtis įvairiose arbatinėse – priklausomai nuo kokybės, todėl nereikėtų manyti, kad būtinai užsidedamas antkainis ir siekiama pasipelnyti.“ - komentavo moteris.
Tikriems arbatos mėgėjams siūloma ir išskirtinių arbatų, dengtų auksu: „Kai kurie žmonės nori pamaloninti savo mylimus žmones, padaryti staigmeną artimiesiems – dovanojama ne arbata, tačiau meno kūrinys, šventinė nuotaika. Išgėrus šios arbatos auksas pasišalina tik po kurio laiko, teigiama, kad jis teigiamai veikai žmogaus organizmą.“
Arbatos verslo subtilumai
Moteris pasakoja, kad arbatos verslas laikui bėgant mažai tepasikeitė. Tai paprastai šeimos verslas, kurio tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Čia vis dar svarbus džentelmeno žodis, kadangi sudarinėjami žodiniai sandoriai, daugelis darbų atliekama be sutarčių. Arbatos verslą daugiausia valdo vyrai, į moteris žiūrima atsargiai.
Giedrė pasidalino įspūdžiais iš kelionių į Indiją: „Keliavome į arbatos laukus, todėl pasėmiau paprastų, patogių drabužių, apie vakarinę suknelę net nepagalvojau – maniau, kad jos neprireiks. Vis dėlto buvome pakviesti į vakarienę, kurioje dalyvavo vien vyrai. Iš pradžių jie gana keistai į mane žiūrėjo, paklausė keleto klausimų ir buvo maloniai nustebinti, jog iš tikrųjų išmanau apie arbatas – sulaužiau jų steoretipus. Kitą dieną teko susipažinti su šių verslininkų žmonomis. Šio moterys atėjo apsirengusios prabangiais sari ir pasidabinusios briliantais, aš nusprendžiau apsirengti paprastai ir pabrėžti natūralų grožį. Tiek jos, tiek aš likome nustebusios – aš gyriau šių moterų nuostabius apdarus, jos gyrė mano paprastumą. Pati įdomiausia patirtis šiame versle – tarpkultūrinis bendravimas bei neįkainojama patirtis ir žinios.“
Arbatos degustacija
Giėdrė pasakojo, jog arbatos pirkimas taip pat užtrunka: iš pradžių laukiame pavyzdžių, juos vertiname. Jei nėra pažymėtų konkrečių arbatos namų ar nurodytos klasifikacijos - tai gali būti arbatos mišiniai. Indijos arbatos turi savo klasifikaciją, todėl tai palengvina užduotį, Kinijoje nėra vieningos klasifikacijos, todėl jie gali įvardinti arbatą kaip žalią, nors mes akivaizdžiai matome, jog ji balta.
Pirmiausia vertinama arbatos ar jos mišinio išvaizda – pasenusi arbata perdžiuvusi papilkėjusi, ją lengva atskirti, vizualiai vertinama ar arbatoje nėra priemaišų – šakelių, bendra išvaizda, spalva. Po to, vertinamas arbatos ar jo mišinio aromatas, paruošiamas gėrimas - vertinama jo spalva ir skonis.
Arbatos degustacija panaši į vyno – geriama pro sučiauptas lūpas, intensyviai įtraukiant orą, taipogi vertinamas gėrimo poskonis. Iš pradžių degustuoja profesionalai, tada su atrinktomis arbatomis atliekamas rinkos tyrimas – jas degustuoja „focus“ grupė.
Išskirtinės arbatos
Viena garsesnių yra pirmojo skynimo Dardžilingo arbata, kuri prilyginama šampanui. Renkama Indijoje, aukštai kalnuose, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, tuo tarpu arbatos mėgėjai gali ja mėgautis jau balandžio- gegužės mėnesį. Ši arbata, kvepianti pavasariu, gėlių, medaus ir vaisių aromato ir paliekanti gilų įspūdį – sviestinio vanilinio poskonio. Dėl jos varžosi ne Arbata atgabenama labai greitai, tuo tarpu kai kitų arbatų kelionė užtrunka ilgiau, nuo arbatos lapelių nuskynimo iki kol arbata pasiekia parduotuves dažniausiai praeina 4-6 mėnesiai.
Dardžilingo arbata skinama tris kartus – pirmą kartą ankstyvą pavasarį, tada vasarą bei rudenį. Giedrė teigia, kad Europoje pirmojo skynimo Daržilingas yra vertinamas, tuo tarpu mažai kas skiria antrojo ir trečiojo skynimo Dardžilingą – šios arbatos nepelnytai pamirštamos ir nuvertinamos. Antrojo skynimo Dardžilingas sodresnis, atsiranda harmoningas vaisių ir švelnaus medaus saldumo užuominos, kurios rudens skynime būna dar intensyvesnes, kvepiančios prisirpusiu vaisių ir pievų gėlių aromatais.
Arbata ir ekologija
Pasak moters šios dvi sąvokos nėra tiesmukai, lengvai suderinamos ir arbatos versle nereikėtų akcentuoti ekologijos, kuri dabar tampa ypač madinga: „Tai dideli monokultūros laukai, kurios yra kenkėjų ir įvairių ligų taikiniai. Natūralu, kad naudojamos trąšos, siekiant išvengti nuostolių bei pasiūlyti vartotojams aukštos kokybės arbatos. Pavyzdžiui geros kinietiškos arbatos dažnai nepakliūna į Europos rinką, kadangi neatitinka europietiškų reikalavimų. Visgi ne produkto ekologiškumas, bet pirmiausia kiti veiksniai, auginimo ir gamybos profesionalumas, nulemia produkto kokybę. Ekologines arbatos paprastai būna aukštesnes nei vidutinė kokybės, bet dėl to, kad rūpestis ekologiškumu – dalis bendro rūpesčio gaminant gerą arbatą. Iš kitos pusės, visgi nepabijokim pripažint – tai vartotoju poreikio patenkinimas, gauti ekologinio produkto reikalavimus atitinkančią arbatą.“
Daugiau apie „Skonio akademiją“>>
Pagal „Skonio akademijos“ paskaitą parengė Elena Germanovič
Nuotraukos: iš „Skonio akademijos“ archyvo
Trečioje - arbatos meistras ruošia dardžilingą;
ketvirtoje - vyksta profesionali degustacija
Meniu.lt informacija
