Paslaptingas arbatos pasaulis (I dalis)

Paslaptingas arbatos pasaulis (I dalis)

Arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, kuriuo kasdien mėgaujasi milijonai žmonių. Tai gėrimas suvienijantis bendravimui, pažinimui, jungiantis skirtingas kultūras. Vienam kilogramui arbatos pagaminti prireikia net 20 tūkstančių lapelių, o kol arbata pasiekia mūsų stalą jos laukia ilga kelionė. Nusikelkime ir mes į trumpam į paslaptingą arbatos šalį, kurios paslaptis atskleidžia „Skonio akademijos“ lektorė Giedrė Kvedaravičienė.

Pasak kiniečių legendos, jau 2737 metais prieš Kristaus gimimą arbatą atrado imperatorius Šen Nongas, tuo tarpu japoniška arbatos ceremonija sukurta tik XV amžiuje. Arbata pirmą kartą atvežta į Europa 1610 metais – šis gėrimas greitai tapo populiarus ne vienoje Europos šalyje. Ja pradėjo mėgautis anglai, prancūzai, vokiečiai. Garsios anglų arbatos popietės pradininkė laikoma karalienės Viktorijos draugė, Bedfordo grafienė, Anna Russel. Arbata buvo gardinama pienu bei cukrumi, prie jos patiekiant lengvus užkandžius – pyragaičius, sausainius, keksus. Arbatos popietė prasidėdavo penktą valandą po pietų. Šis metas pasirinktas neatsitiktinai. Anglai neturėjo pietų, todėl prailgdavo laikas laukiant vakarienės, kuri buvo rengiama 18-19 valandą. Iš pradžių arbatos popietės tradicija paplito prabangiuose viešbučiuose, jų metu susirinkdavo daug jaunimo, merginų ir vaikinų, kuriems tai buvo puiki proga susipažinti. Iki šiol prabangūs Londono viešbučiai puoselėja šias tradicijas. Europietiška arbatos gėrimo kultūra formavosi anglų pavyzdžiu.

Indijoje užauginama daugiausia arbatos pasaulyje

Šioje šalyje užauginama net 27,4 procentų pasaulio arbatos. Antrą vietą užima Kinija, kuriai atitenka 24,5 procento pasaulinės arbatos produkcijos. Geriausios arbatos užauginamos minėtose šalyse, o taip pat Sri Lankoje ir ir Japonijoje. Paskutiniojoje visa užauginta arbata daugiausia suvartojama vidinėje rinkoje, ji pasižymi aukšta kokybe, todėl yra labai brang i. Europoje dažniausiai rasime Kinijoje japonišku būdu pagamintų arbatų, originalios japoniškos arbatos gauti labai sunku.

Kinijoje arbat a skinama pramoniniu būdu, naudojant žemės ūkio techniką , tuo tarpu Indijoje arbatos lapeliai rūpestingai skinami rankomis. Didelė dalis arbatkrūmių Indijoje auga aukštai kalnuose, todėl moterims tenka laipioti šlaitais. Ypač svarbu kaip nuskinami lapeliai – reikia nusukti tris viršutinius. Kai prisipildo krepšys, moterys jį nešą į gamyklą, kur arbata sveriama, supilama į lovius, išskleidžiama, jog pavystų. Tai pirmasis etapas. Tada arbata konvejeriu keliauja iš antro aukšto į pirmą, prasukama tarp girnų, pažeidžiamos ląstelės ir išsiskiria sultys, lapeliai paliekami tamsioje patalpoje – fermentacijos etapo metu atsiranda arbatos skonis ir kvapas. Paskui arbata džiovinama – tolesnė fermentacija sustabdoma aukštos temperatūros pagalba. Paskutiniame etape arbata rūšiuojama.

Pagaliau, kai nusiperkame arbatos reikia ją mokėti tinkamai paruošti. Pirmiausia reikia pasirūpinti tinkamu vandeniu – arbata turi būti gaminama iš skanaus vandens. Antra, virdulys turi būti švarus, be kalkių, kurios suteikia kartumo. Trečia, priklausomai nuo arbatos rūšies reikia ją plikyti atitinkamos temperatūros vandeniu. Pasak Giedrės, dauguma arbatų užpilamos 80-90 laipsnių vandeniu. Jokios arbatos nevertėtų plikyti verdančiu vandeniu, juodosios plikomos šviežiai virusiu vandeniu, žaliosios šiek tiek atvėsusiu vandeniu. Moteris pastebėjo, kad paprastai kuo brangesnė arbata, tuo žemės temperatūros vandens reikia.

Daugiau apie „Skonio akademiją“>>

Pagal „Skonio akademijos“ paskaitą parengė Elena Germanovič
Nuotraukos iš „Skonio akademijos“ archyvo
antroje - arbatos lapų vytinimas; trečioje - sukimas;
ketvirtoje - fermentacijos procesas
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną