Nenorėk būti vegetaru

Nenorėk būti vegetaru
Jau senokai lietuviams peršama nuomonė, kad vegetarais būti labai sveika. Netgi norima įrodyti, kad jie sveikesni ir ilgiau gyvena. Deja vegetarizmą visi supranta savaip. Netgi profesionalūs medicininiai šaltiniai nurodantys, kad vegetariška mityba sumažina širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų tikimybę, išsamiai neapibūdina kas ta vegetariška mityba.

O štai Amerikos dietologų ir širdies asociacijos, patvirtinančios, kad kasdienė raudono vyno taurė moteriai ir dvi taurės vyrui taipogi mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nesudaro abejonių, kas tai yra raudonas vynas. Dėl ilgaamžiškumo tai reikėtų smarkiai suabejoti. Kaip taisyklė, vegetarai yra gana pasyvūs, o ne paslaptis, kad valgantys mėsą užsigeria vynu, alumi ir degtine, dažnai ir rūko, dažniau rizikuoja sveikata ir gyvybe. Bet kadangi visų gyvenimo būdo ypatumų nuo kurių 50 % priklauso sveikata neišnagrinėsime, tai pasiremsime tik keliais faktais.

Du trečdaliai apklaustų žmonių, kurie save laikė vegetarais pasirodo puikiausiai valgė paukštieną, žuvį, ir pieno produktus. Toks mastymas būdingas daugeliui žmonių. Ką gi, jie klysta. Vengdami raudonos mėsos jie netampa vegetarais…ir netampa sveikesni.

Žmonės, visiškai atsisakę mėsos, netenka galimybės gauti trijų labai svarbių maisto komponentų ir rizikuoja savo sveikata. Įvertinkime, ko netenkame atsisakydami mėsos, kuria mėgavosi mūsų protėviai.

Vegetarai tai - 93 % tikimybė, kad jūs stokosite cinko organizme. Išbraukus jautieną iš savo mitybos raciono, cinko stokos tikimybė šokteli net 7 kartus. Manyčiau - blogos naujienos jums. Aišku atsiras žmonių, kurie sakys , kad jie vegetarai ir puikiai jaučiasi, tačiau yra juk ir tokių, kurie deklaruoja vartojantys kasdien alkoholį ir puikiai jaučiasi. Klausimas tik, ar visi jie gyvena pilnavertį gyvenimą? O gal nežino, kas tai yra.

Man asmeniškai vegetarai primena sektantus – augalus, kurie tik medituoja – linguoja, kaip ramunėlės, o į diskusijas apie mitybą nesivelia, o tik įsikandę kartoja savo dogmas.

Mano nuomone visokiais vegetarais tampa žmonės, kurie turėjo ir tebeturi psichologinių ir fizinių sveikatos problemų. Iki to, kaip tapo vegetarais,  jie rijo viską iš eilės, o kadangi išsilavinimo trūksta, tai lengviau įsikalti į galvą, kad valgau tik daržoves ir esu sveikas. Kažkaip susidaro įspūdis, kad jiems ir seksas nerūpi, ir kitos emocijos, kurias sukelia pvz. sportas ir pan..

Grįžtame prie cinko. Jis antras mineralas po geležies pagal savo koncentraciją žmogaus organizme. Jis dalyvauja šimtų enzimų gamyboje, kurie reguliuoja organizmo funkcijas. Spermoje yra didžiausia cinko koncentracija, o jo trūkumas neigiamai įtakoja reprodukcinę funkciją. Cinkas būtinas lėtinant organizmo susidėvėjimą. Jis yra fermento dismutazės, svarbiausio organizmo antioksidanto sudedamoji dalis. Cinkas labai svarbus susidarant kolagenui, nuo kurio priklauso odos elastingumas, stangrumas, ko pasekoje odoje mažiau raukšlių, oda atrodo jaunesnė.

Cinkas taipogi dalyvauja vitamino A transportavime į tinklainę, ko dėka mes aštriau matome tiek dieną, tiek tamsoje. Taip pat cinkas apsaugo tinklainės ląstelės nuo laisvųjų radikalų poveikio ir lėtina geltonosios dėmės senatvinę degeneraciją.

Ypatingas cinko vaidmuo mūsų sveikatai tuo nesibaigia:  jis labai svarbus  imuninei sistemai, reprodukcinių organų vystymuisi, vaisingumui ir pastojimui, stabdo spuogų (acne) susidarymą, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, dalyvauja baltymų sintezėje ir kolageno formavime, ląstelių reprodukcijoje ir žaizdų gijime,  skonio ir kvapo pojūčiuose, apsaugo kepenis nuo cheminio poveikio,  dalyvauja kaulų formavime, sulaiko kraujyje vitaminus E ir A ir t.t..

Cinko trūkumas tai tik vegetariškos mitybos žalos pradžia. Yra dar dvi kritinės maisto medžiagos, kurias organizmas gauna tik iš raudonos mėsos. Vengdami jautienos, jūs netenkate energijos...Kofermentas Q10 yra gyvybiškai svarbus jūsų širdžiai. Kiekviena kūno ląstelė naudoja Co10, kuris reikalingas ATF, kad gautų energiją.

Įsivaizduokite vien širdį, kokį kiekį kraujo ji kasdien perpumpuoja. Mėsa yra vienintelis Co10 šaltinis gaunamas su maistu. Šiaip iki 30 metų jis aktyviai gaminamas organizme, vėliau jo gamyba žymiai krenta. Be jo senėjimo procesas labai pagreitėja. Vegetarams kraujyje nustatomos  ypač žemos  Q10 koncentracijos, o tai lėtina mąstymą, mažina fizinį aktyvumą.

Trečias kritinis nutrientas kurio netenka vegetarai yra  vitaminas B12.  Vitaminas B12 būtinas kraujo ląstelių gamybai. Jis labai svarbus nervų sistemos ir smegenų veiklai užtikrinti.  B12 sudaro apsauginį sluoksnį apsaugantį smegenų nervines lasteles. Vitamino B12 trūkumas pablogina atmintį, sukelia anemiją, neuropatiją, nervinių skaidulų degeneraciją, negrįžtamus neurologinius pakitimus. Vieninteliai B12 šaltiniai yra tik gyvulinės kilmės: kepenys, žuvis, kiaušiniai, mėsa.

Daugelis vegetarų idėjų - paprasčiausi mitai ir legendos. Kai kurios labai pavojingos: Vegetarai ilgiau gyvena ir turi daugiau energijos – matyt tai susiformavo todėl, kad daugelis vegetarų užsiima joga, nevalgo greito šlamštino maisto, nevartoja alkoholio ir nerūko. Bet jeigu reiktų susidurti su aktyviu sportu, reprodukcinėmis funkcijom, tikru adrenalinu, kažin, ar patemptų. O ir šiaip jie panašesni į augalėlius, o ne į žinduolius su visom aistrom, išgyvenimais ir siekiais. Pasikartojau, bet to ir siekiu.

M.D.,Ph.D. Russell Smith atlikęs masinius širdies susirgimų tyrimus, nustatė, kad gyvulinių produktų vartojimas sumažino mirtingumą nuo širdies ligų.

Burr and Sweetnam  1982 metais, nustatė, kad vegetarai truputį  rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, negu mėsos mėgėjai (dėl kitų sveiko gyvenimo aspektų), bet mirtingumas nuo minėtų ligų vegetarų tarpe buvo daug didesnis.

Dar vienas nepagrįstas mitas, kad žmonės evoliucijos pradžioje buvo vegetarai. Kur ta evoliucijos pradžia? Nors žinoma, kad kiekviena žinoma  buvusi ar esama kultūra, mėsą laikė ir laiko aukščiau už viską.

Galime sulyginti modernius ekvivalentus ir su mūsų protėviais. Iki šiol yra kultūrų, kurios gyvena kaip mūsų protėviai ir daug rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Ką jie valgo? Daug gyvulinio maisto, žuvies. Pavyzdžiui Australijos aborigenai. Jų maisto racione daug gyvulinės kilmės maisto, bet jie gali pasigirti ilgaamžiškumu…, aišku tie kurie nesinaudoja civilizacijos gėrybėmis.

Tyrinėtojai nurodo neįtikėtinai ilgai gyvenančius ilgaamžius eskimus (iki civilizacijos įsikišimo), kurie valgė didelius kiekius ruonienos ir banginienos, elnienos, žuvies.

O ką jūs pasakysite, apie ilgaamžius gyvenančius Kaukazo kalnuose? Kasdien maistui jie naudoja daug šviežių pieno produktų, avienos, kiaulienos, aišku ir daug šviežių daržovių ir prieskoninių žolių. Taipogi dienos racionas neįsivaizduojamas be poros taurių vyno.

Taipogi yra nemaža studija apie tautą, vadinamą Hunza, gyvenančią Pakistano kalnuose 2500m aukštyje. Jos gyventojai pasižymi neįtikėtina sveikata ir ilgaamžiškumu. Maistui jie vartoja didelius kiekius ožkos pieno produktų, kurie pasižymi daug didesniu riebalų kiekiu, negu karvės pienas.

Iš  kitos pusės patys tikriausi vegetarai, gyvenantys Indijos pietuose, pasižymi mažiausia gyvenimo trukme pasaulyje! Pirma -  jiems ir taip trūksta maisto, ir be abejo dėl gyvulinių baltymų trūkumo.

Toliau pasižiūrėkime, ką valgo šiandien žmonės, kur nustatyta ilgiausia vidutinė gyvenimo trukmė. Čempionai yra žmonės, gyvenantys Makao 84,36 metų.  Jų maisto racione gausiai vartojama kiauliena ir vytinta žuvis. Antroje vietoje rikiuojasi Andoros piliečiai. Aišku, ilgą gyvenimo trukmę galima aiškinti aukštu pragyvenimo lygiu, tyru kalnų oru. Bet ką gi jie valgo? Pirmoje vietoje rikiuojasi mėsos patiekalai: kiauliena, veršiena, žvėriena. Taip pat upėtakiai, lašišos. Daug karvės, avies, ožkos pieno produktų, ypač sūrių . Ką gi, trečią vietą užima japonai, kurių kasdieniniame racione yra ir mėsa ir žuvis ir jūros gėrybės, ir kaip žinia pastarosios dažnai valgomos žalios. Be abejo vartojami ir ryžiai, jūros žolės, daržovės, ir viskas pagardinama marinatais ir įvairiais padažais. Be abejo neužmirškime sojos pupelių, bet tai toli gražu ne pagrindas.

Kraštutinumas, kai vegetarai bando mėsą pakeisti sojos pupelėmis. Neabejojama, kad nedideliais kiekiais fermentuota soja, kaip miso, tamari, tepeh, natto naudinga sveikatai, bet blogai, kad vegetarai daugiausia naudoja smarkiai perdirbtus sojos produktus, dėl to kad nefermentuotoje sojoje yra didelis fito rūgštie kiekis, kuris išvaro mineralus iš organizmo. Be to sojoje labai mažas kiekis svarbiausių amino rūgščių, kaip cisteinas, metioninas, triptofanas. Dar blogiau, kad sojose nėra vitaminų A ir D, kurie reikalingi sojos baltymų įsisavinimui.

Taigi vegetariškame maiste visai nėra vitamino B12 ir kofermento Co10 ir labai mažai cinko.

Ne paslaptis, kad yra sportuojančių vegetarų, bet jie vartoja nemažus kiekius maisto papildų, tokių, kaip mineralai, vitaminai ir kt.. Jeigu nusprendėte dėl kažkokių priežasčių būti vegetaru, pasikonsultuokite su gydytoju ir pastoviai tikrinkitės kraują, nerizikuokite sveikata.

Norėčiau pabrėžti, kad nėra jokių stebuklingų, sveikuoliškų ar detoksikuojančių dietų. Tokia informacija yra reklaminis triukas negalvojantiems žmonėms, kuriems vartotojiška visuomenė įteigė, kad primityviais metodais galima išspręsti problemas. Dar kartą primenu, kad pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja įvairią subalansuotą mitybą.  Įvairią, tai nereiškia, kad supermarkete nusiperkame jau pagamintų kotletų, marinuotos silkės, pagamintų mišrainių, picą, fri bulvyčių po 15 litų už kilogramą (tai daug brangiau už varškę ir pvz. vištos krūtinėlę), pieniškų dešrelių (pasiskaitykite sudėtį, iš ko pagaminta), kurių kaina siekia 25 litus už kilogramą ir prilygsta gerai jautienai, čipsų, sintetinio torto, koka kolos irt.t.  Tai reiškia, kad galite nusipirkti daržovių, mėsos, pieno produktų, riešutų, medaus, kruopų, pupelių ir aibę kitų maisto produktų žaliavų, iš kurių galite pasigaminti puikius, sveikus patiekalus (be abejo reikia truputį žinių ir išsilavinimo). Kaip visišką vartotojiškos visuomenė nesąmonę galima paminėti internetinius puslapius apie sveiką mitybą JAV, kur lankytojas, norėdamas sužinoti kiek kalorijų gauna su maistu, pildo lentelę, kurioje reikia pasirinkti maistą. Sąraše nurodyti vien pusfabrikačiai ir perdirbti produktai: sriubos iš pakelių, picos, hamburgeriai, įvairūs konservuoti mėsos, žuvies ir daržovių valgiai, reikia tik nurodyti maitinimo tinklo  arba kompanijos pavadinimą ir kaloringumas bus suskaičiuoas. Geras pavyzdys, kaip visuomenė supranta maistą. Matyt jie galvoja, kad morkos irgi fabrike gaminamos. Keista, kai matai jaunas poras po darbo apsiperkančias supermarket “amerikonišku būdu”. Nejaugi tiek daug suprantant aie vadybą ir ekonomiką nėra jokio supratimo apie maistą? Tai kam vertas dabartinis išsilavinimas? Reikia pradėti galvoti apie tai, kuo maitinamės, nes gali būti nekokios pasekmės.

O dabar dėmesio: Genosense, genetikos tyrimų laboratorija Vienoje, nustatė, kad kiekvieno individo genetiniai bruožai įtakoja maistinių medžiagų perdirbimą. Todėl kategoriškos vienų ar kitų dietų rekomendacijos nebūtinai tinka kiekvienam asmeniui, ką neretai rekomenduoja visokie dietų guru, vegetariško ar veganiško maisto propaguotojai. Kiekvieno žmogaus genų rinkinys slepia skirtingą informaciją ir sąveiką su aplinkos faktoriais. O dabar manoma, kad maistas yra labiausiai įtakojantis mūsų sveikatą faktorius iš aplinkos. Todėl kiekvieno asmens mitybos būdas labai individualus. Juk negalima eskimams, kurie maitinasi mėsa ir žuvimi rekomenduoti vien daržoves ir grūdus. Taip pat žinoma, kad azijiečiams ir afrikiečiams nepriimtinas pienas. Mąstant apie Lietuvoje gyvenančių žmonių genotipą ( genetinės informacijos visuma) ir  mitybą, reikia nepamiršti, kiek įvairių atėjūnų bastėsi po šalį kaip amatininkai, pirkliai, kiek įvairių armijų vagojo Lietuvą skersai išilgai, okupacija irgi paliko gilų pėdsaką. Gal dabar lengviau įsivaizduoti genetinių rinkinių įvairovę žmoguje.

Taigi, kadangi esame Homo Sapiens, tai mąstykime ką valgome ir būsime sveiki ir laimingi .

Liutauras Markevičius

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.
Nuotrauka: atheistuniverse.net


____________________
1.Waylett, D.K.; et.al. The Role of Beef as a Source of Vital Nutrients in Healthy Diets. Prepared for National Cattlemen’s Beef Association. Arlington, VA: ENVIRON; July 1999.
2. CV Felton and others. Dietary polyunsaturated fatty acids and composition of human aortic plaques. Lancet, 1994, 344:1195.
3. R Smith and E Pinckney. Diet, Blood Cholesterol, and Coronary Heart Disease: A Critical Review of the Literature--vol. 2. (Vector Enterprises; CA)., 1991.
4. ML Burr and PM Sweetnam. Vegetarianism, dietary fiber, and mortality. Amer J Clin Nutr, 1982, 36:873.
5 .WA Price. Nutrition and Physical Degeneration, 163-187.
6. V. Stefansson. The Fat of the Land, (Macmillan; NY), 1956.
7 .G.Z. Pitskhelauri. The Long Living of Soviet Georgia. (Human Sciences Press; NY), 1982; (b) Thomas Moore. Lifespan: What Really Affects Human Longevity (Simon & Schuster; NY), 1990.
8 .HL Abrams. The relevance of paleolithic diet in determining contemporary nutritional needs. J Appl Nutr, 1979, 31:1,2:43-59.
9. HL Abrams. Vegetarianism: An anthropological/nutritional evaluation. J Appl Nutr, 1980, 32:2:53-87.
10.JN Freeland-Graves and others. Zinc status in vegetarians. J Am Diet Assoc 1980 Dec 77:655-6
11. BF Harland and others. Nutritional status and phytate: zinc and phytate x calcium:zinc dietary molar ratios of lacto-ovo vegetarian Trappist monks: 10 years later. J Am Diet Assoc 1988; 88: 1562-6
12.AS Sandberg. The effect of food processing on phytate hydrolysis and availability of iron and zinc. Adv Exp Med Biol, 1991, 289: 499-508
13. L. Dunne. The Nutrition Almanac, 3rd edition, 306.
14.M Fitzpatrick. Soy Isoflavones: Panacea or Poison? Jnl of PPNF, Fall 1998.
15.GENOSENSE Diagnostics GmbH informacija 2011 metai.

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną