Medus – saldus ir naudingas energijos šaltinis

Medus – saldus ir naudingas energijos šaltinis

Medus, kaip ir kiti bičių produktai, jau nuo seniausių laikų buvo naudojamas liaudies medicinoje ir maistui. Pirmykštis žmogus bičių medų iškopdavo iš medžių drevių ir uolų plyšių. Vėliau, vystantis civilizacijai, atsirado bitininkystė kaip atskira žemės ūkio šaka, ištobulėjo medaus gamyba. Medų imta naudoti ne tik maistui, bet ir vaistams bei kosmetikai. Dar prieš 2400 metų senovės medikas Hipokratas rašė apie šlapimą varančias ir atsikosėjimą skatinančias medaus savybes, o Galenas teigė, kad medus gerina virškinimą. Indijoje nuo seno medus buvo vartojamas vaisiams konservuoti, vėliau – kulinarijos gaminiams saldinti. Graikai tikėjo, kad medus gali prailginti žmogaus gyvenimą, suteikti žvalumo ir sveikatos. Žinių apie medų, kaip maistą ir prieskonį, randama egiptiečių papirusuose. Egiptiečių žinias apie medų perėmė graikai, romėnai, o vėliau ir kitų Europos šalių gyventojai. Literatūroje yra duomenų, kad vikingai sėmėsi jėgų valgydami bičių duonelę su medum. Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje tada, kai dar nežinota kitų alkoholinių gėrimų, buvo vartojamas iš medaus pagamintas gėrimas midus, kurį ir karaliai mėgdavo gerti. Medus visuomet buvo vertingas produktas. Tai suprato mūsų australopitekų ir homoerektus protėviai. Lietuvoje beveik kiekvienas ūkis turėjo bičių avilių, kad medum galėtų pavaišinti svečią, paskaninti maistą, pasigydyti nuo peršalimo, kosulio bei kitų negalavimų. Bitininkai valgydami medų išlikdavo darbingi, guvūs ir ilgai gyvendavo.

Yra gana nemažai medaus rūšių, kurių kiekviena – savita ir labai naudinga. Medų gamina bitės iš surinkto nektaro ir lipčiaus. Nektaro arba žiedų medus, surinktas iš vienos augalų rūšies, vadinamas monofloriniu, o surinktas iš įvairių augalų – polifloriniu. Monoflorinio medaus Lietuvoje retai surenkama.

Vertingiausias medus – nektaro. Jis gali būti monoflorinis, kai bitės renka tik vienos rūšies žydinčių augalų nektarą, ir poliflorinis arba nektaro mišinys. Monoflorinis medus yra akacijų, liepų, dobilų, grikių ir kt. – iki 16 pavadinimų. Šis medus skiriasi spalva. Štai liepų, baltųjų akacijų, saulėgrąžų medus yra geltonas, o viržių, grikių – tamsiai rudas. Skonis bei aromatas, kristalizacijos pobūdis taip pat priklauso nuo kilmės. Poliflorinio medaus savybės kinta pagal nektaro mišinio sudėtį.

Mišrus medus yra natūralaus nektaro ir lipčiaus medaus mišinys. Jis aromatingas, skanus, o jo biologinis poveikis labai įvairiapusis, nes toks medus turi labai daug medžiagų.

Lipčiaus medus gali būti dviejų rūšių – augalų arba vabzdžių. Žmogui labai naudingas. Augalų lipčius tamsus, suneštas iš augalų lapų, spyglių išskirto skysčio. Vabzdžių lipčius 2-3 kartus tirštesnis už žiedų medų. Jame gausu mineralinių medžiagų, sacharozės, kalio, natrio druskų, baltymų. Lipčius – saldokas skystis, jį išskiria amaras, skydamaris ir kiti vabzdžiai, mintantys augalų sultimis. Lipčių medui būdingas savitas aromatas, kartokas arba rūgštokas prieskonis. Lipčiaus medus nuo nektaro skiriasi chemine sudėtimi ir kai kuriomis savybėmis (turi nemažai baktericidinių savybių).

Liepų medus – šviesiai geltonas, liepų žiedų kvapo. Greitai kristalizuojasi į smulkius kristalus. Veikia daugelį mikrobų. Vienas geriausių, gana tirštas. Labai tinka gydyti nuo peršalimo ligų. Juo taip pat gydomos kepenų, inkstų ligos, pūliuojančios žaizdos, nudegimai.

Aviečių medus – šviesus, malonaus, bet gana stiproko kvapo. Kristalizuojasi labai lėtai, kristalai smulkūs. Naudojamas gydyti peršalimo ligoms.

Kiaulpienių medus yra aukso spalvos, kvapnus, kartokas. Juo gydomas kvėpavimo takų uždegimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, slopinamas skausmas.

Rapsų medus baltas arba šviesiai gelsvas, silpno kvapo, kartokas. Vartojamas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti.

Baltųjų ir rausvųjų dobilų medus – šviesiai geltonos spalvos, švelnaus, malonaus skonio. Susikristalizavęs smulkiomis kruopelėmis, jis tampa kietas ir beveik baltas. Naudojamas skrandžio rūgštingumui didinti, kepenų ligoms gydyti.

Viržių medus šviesiai rudas arba rausvai rudos spalvos, o susikristalizavęs – geltonas arba rusvas. Šis medus yra stipraus, bet malonaus kvapo, labai tirštas, ilgai nesikristalizuoja, turi daug baltymų.

Grikių medus raudonai rausvas arba beveik rudas, specifinio aromato, aštraus ir kartais net kartoko skonio, kristalizuojasi stambiais kristalais. Stiprina organizmą, ramina nervų sistemą, švelnina paauglystės metu atsirandančius skausmus. Turi daug geležies ir baltymų, todėl tinka vartoti nusilpusiems ir sergantiems mažakraujyste.

Pievų medus surinktas iš įvairių augalų žiedų (poliflorinis), malonaus skonio, geltonas arba gelsvai rusvas. Turi daug aromatinių medžiagų, B ir C grupės vitaminų. Gydo peršalimo ligas, stiprina organizmą.

Spygliuočių medus – tamsus su pušų sakų kvapu, tirštas, tąsus, susikristalizuoja stambiais kristalais. Jame yra daug vitamino C.

Korių medus – į avilį įstatyti maži koriukai, kuriuos bitės yra skatinamos užpildyti. Medus valgomas kartu su vašku, iščiulpus medų jį išspjaunant. Šis medus yra aukštos kokybės produktas, jis puikiai gydo tam tikrų formų bronchinę astmą, galbūt todėl, jog ilgai kramtant atsiranda intensyvus kontaktas su liežuvio bei burnos gleivine.

Medaus tortas
Reikės: 4 šaukštų medaus, keturių kiaušinių, stiklinės cukraus, 2 arbatinių šaukštelių sodos (ją reikia išmaišyti su rūgštimi), 800 gramų miltų.

Viską sumaišyti. Medų (jei kietas) pašildyti vandens dubenėlyje. Tešlą padalinti į 6-7 lygias dalis. Tuomet iškočioti ir iškepti blynus. Pertepti su plakta grietinėle (reikia maždaug 2,5-3 indelių), sumaišyta su puse stiklinės cukraus ir 2 šaukštais cukraus bei 2 želatinos. Cukraus berkite pagal skonį (mažiau ar daugiau). Grietinėlę galite praskiesti kefyru, tuomet bus ne taip riebu. Į kremą galima ir citrinos sulčių įspausti, tuomet kremas įgaus malonios rūgštelės skonį. Mėgstantiems vaisius galima ir jų pamaišyti, pavyzdžiui, konservuotų ananasų ar persikų. Viršų papuošti pagal fantaziją – vynuogėmis, žemuogėmis, braškėmis, juodaisiais serbentais ar kt.

Patarimas: blynus stenkitės iškočioti (arba į skardą išlieti) kuo plonesnius, nes kepant jie iškyla ir gali „išaugti“ labai stori. Jei iškepė storesni – perpjaukite pusiau.

Vištienos suktinukai su medumi
Reikės: 4 vidutinio dydžio vištų krūtinėlės be odos;
150 g tepamojo varškės sūrio su česnakais;
75 g saulėje džiovintų pomidorų aliejuje;
8 plonų šoninės griežinėlių;
baziliko;
medaus.

Vištienos filė išmušti ir ant kiekvieno muštinio dėti sūrio, bazilikų, pomidorų, susukti į suktinuką. Suktinuką apvynioti dviem šoninės gabalėliais ir perverti mediniais pagaliukais, apvolioti meduje ir sudėti ant nepridegančios skardos. Kepti apie 20 min, 190 laipsnių orkaitėje, kol visiškai iškepa vištiena. Patiekti su makaronais ar bulvėmis ir žalumynais.

Parengė Raminta Skripkaitė
Šaltiniai: http://www.bees-online.com
Nuotraukos: http://images.jupiterimages.com; http://pro.corbis.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną