Mažytės, bet labai naudingos - žemuogės

Netrukus prasidės žemuogių sezonas – šias skanias uogas mėgsta rinkti ne visi, tačiau valgyti tikrai daugelis. Juk tai skaniausia miško uoga, kelianti nostalgiją – primenanti vaikystę ir saulėje besimaudančias pamiškes ir pievas. Žemuogės nuo seno vertinamos dėl naudos sveikatai, kuri buvo žinoma jau Antikos laikais. Senovės Romėnai rekomendavo jas valgyti, dėl valomųjų ir gaivinančių savybių, o pirmasis įrašas apie žemuoges, II mūsų eros amžiuje, priklauso vienam romėnų rašytojui.

Vaistams naudojamos šviežios ar džiovintos uogos, žemuogių lapai ir šaknys. Pirmykštės indėnų gentys naudojo žemuoges organizmui stiprinti infekcijų metu ir šlapimo problemoms gydyti. Tuo tarpu senovės indai naudojo žemuoges vietoj dantų pastos. Iš šaknų jie gamino preparatus, valančius organizmą.

Žemuogėse yra baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinės medžiagos, daug fosforo, celiuliozės. Matyt dėl to kai kuriuos žmones, ypač vaikus, žemuogės gali alergizuoti ar sukelti dilgėlinę.

Žemuogės turi daug vitamino C, kurio kiekis priklauso nuo oro ir uogos sunokimo. Taipogi uogose daug geležies. Dėl šių dviejų elementų žemuogės padeda gydyti mažakraujystę. Šios laukinės uogos taip pat turi nedidelį kiekį beta karotino (provitamino A), vitamino B1, B2, B6 bei K, E. Taip pat šiose uogose esti organinių rūgščių, antocianinų, flavanoidų ir taninų.

Šios uogos turi laisvinamąjį efektą, tirpdo dantų akmenis ir stiprina dantenas. Daug žemuogių patartina vartoti sergant inkstų, šlapimo pūslės susirgimais, esant šlapimo smėliui ar akmenims, reumatui, prastai kraujo apytakai ir medžiagų apykaitai. Žemuogės gydo cukrinį diabetą, dizenteriją, o taip pat ir peršalimo ligas. Šios uogos sumažina insulto tikimybę, padeda gydyti podagrą.

Žemuogių lapai taipogi turi gydomųjų savybių, dėl jose esančio didelio taninų, flavanoidų, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų kiekio. Dėl to žemuogių produktai turi lengvą šlapimo varantį poveikį, tokiu būdu iš organizmo šalinami kenksmingi medžiagų apykaitos produktai, įskaitant natrio ir chloro jonus. Žemuogių produktai taip pat gelbsti nuo viduriavimo.

Lapų nuoviras naudojamas sutrikus medžiagų apykaitai, esant kepenų ir blužnies sutrikimams, vidurių užkietėjimui ir kraujo krešuliams. Žemuogių arbatą galima naudoti vietoj įprastos prie maisto, tačiau reikėtų skinti tik jaunus lapus, žemuogėms dar žydint, kadangi senesni lapai suteikia arbatai kartaus skonio. Žemuoges geriausia maišyti su kitomis arbatžolėmis: melisos lapais, čiobreliais ir kitais: 5 dalys žemuogių, 2 melisos, 1 čiobrelių...

Taip paruošta arbata, gali būti saldinama medumi, cukrumi, vaisių sultimis – veikia raminančiai. Žemuogės – puikus desertas, kurios šviežios valgomos su cukrumi arba su plakta grietinėle, plakta baltymų mase.

Norint džiovinti žemuoges reikėtų rinkti prinokusias uogas, džiovinti 40-50 laipsnių temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių – palėpėje. Taipogi šiam tikslui galima naudoti džiovyklą – uogos neturi sulipti, perdžiūti, sudegti. Išdžiuvusios žemuogės tamsiai raudonos spalvos, saldžiarūgščio skonio – laikant sausoje vietoje vaistinių savybių jos nepraranda apie 2 metus. Sutrintos prinokusios žemuogės naudojamos kaip kaukė, esant riebiai odai.

Elena Germanovič
Šaltinis: parda.w.interia.pl; liveandfeel.com; naturowo.pl
Nuotraukos: corbis.com
Meniu.lt informacija