Maistas, kaip komunikacijos priemonė, siekiant savo tikslų

Maistas, kaip komunikacijos priemonė, siekiant savo tikslų

Kulinarija, kaip priemonė patraukti ar palenkti žmones, siekiant įvairių tikslų (užkariauti simpatijas, sukurti tiesioginį ar netiesioginį įvaizdį, parduoti) yra viena patraukliausių ir paprasčiausių šiuolaikinio poveikio priemonių.

Kaip ir kur maistas tampa poveikio priemone?

Kas sieja pirmykštį žmogų, mus ir (greičiausia) ateities kartas? Visais laikais žmonės negalėjo išgyventi be maisto, vienintelis dalykas, kuris kito – jo pateikimo kultūra, tačiau funkcijos (fiziologinė ir socialinė) išliko tos pačios. Vystantis žmonijos kultūrai, keičiantis visapusiška patirtimi, maisto paruošimo ir pateikimo kultūra išsivystė į mums šiuo metu pažįstamą ir prieinamą kulinariją. Ir čia, vis dažniau, pradedama suvokti, jog maistas, elementas, be kurio neapsieina niekas, gali tapti puikia komunikacijos priemone, kuri, priklausomai nuo tikslų, gali: uždirbti pinigus, sukurti įvaizdį, užmėgsti tarptautinius kontaktus, parduoti šalutinius produktus, atkreipti/nukreipti dėmesį. Šį įrankį naudoja visi, pradedant nuo valstybių baigiant „žvaigždėmis“, dažnai visiškai nesusijusiomis su kulinarija.

Kulinarinė komunikacija padeda maisto pramonininkams įsiūlyti savo produktus pirkėjams, kaip: sveikesnius, skanesnius, mažiau riebalų turinčius, kitos šalies nacionalinius produktus ir pan. Tam nebėra naudojamos vien tradicinės reklamos priemonės. Atkreipkite dėmesį: beveik visi prekybos centrai Lietuvoje jau turi „savo virėją“, ar kulinarinį guru, kuris palankiai priimamas visuomenėje. Štai jis ir parduoda prekybos tinklo produktus, (pvz. šviežias krevetes...Lietuvoje) savo receptuose, kulinarinėse knygose ar TV laidose. Taip pat visi be išimties prekybos tinklai laikas nuo laiko „išmeta“ pirkėjams nedideles temines brošiūrėlės, kuriuose: maisto derinimas prie vyno, sezoniniai produktai, jūros gėrybių/mėsos/vegetariški receptai ir lyg tarp kitko produktai su kainomis. Įdomus dalykas: ar pastebėjote ką nors panašaus išdarinėjama maisto turguje? Ten žinoma taip pat vyksta komunikacija, tik visai kitokia.   

Be abejo maistas ir ypač išskirtiniai receptai - neatsiejama restoranų ir kavinių komunikacijos priemonė. Ypatingai ryškiai tai atsispindi nacionalinių virtuvių restoranuose, kur maistui tenka svarbus vaidmuo – pristatyti šalį, o tiksliau - kultūrą. Panašiai kulinarinė komunikacija vyksta ir nacionaliniuose kulinarijos renginiuose, tarptautinėse parodose, gastronominio turizmo šakoje.

Vienas iš geriausių kulinarinės komunikacijos pavyzdžių: Graikijoje, Messinia regione, prieš daugiau nei 10 metų kilusi iniciatyva „Alyvmedžio kelias“ („The Routes of the Olive Tree“). Grupė bendraminčių, kiekvienais metais sėda ant motociklų ir keliauja į skirtingas pasaulio šalis pristatydami alyvmedį ir visas jo gėrybes. Alyvmedis vienas pagrindinių Graikijos simbolių ir be abejo ideali priemonė susipažinti su šalies kultūra.  

Taigi per kulinariją gali būti pristatomi įvairūs dalykai: šalis ir jos tradicijos, prekinis ženklas, konkretus asmuo (nebūtinai susijęs su maistu), kultūra.       

Kaip kulinarinės komunikacijos principus pritaikyti siekiant asmeninių tikslų?

Ilgainiui, kulinarija, gal būt net nepastebimai, tapo malonaus tarpusavio bendravimo, komunikavimo priemone (subtiliai įpindama ir socialines funkcijas – įpročius valgyti tarp žmonių, šeimos rate, bendraujant su partneriais ir draugais, susipažįstant, sprendžiant dalykinius ir politinius reikalus, poilsiaujant).

Maistas į pagalbą bendraujant vakarėlio metu

Dažniausiai maisto pasirinkimas, gaminimas ir pateikimas priklauso nuo to, kokiai kompanijai rengiamas vakarėlis. Bet kokiu atveju teisingai „apžaistas“ maistas gali pasitarnauti išsikeltiems tikslams. Norint vakaro metu supažindinti publiką – pasitelkiamas furšetinio stalo principas, jei turite tikslą pelnyti vakaro svečių (svečio) palankumą, pasiruoškite iš anksto. Išsiaiškinkite, kas ką mėgsta, nepersistenkite su patiekalų gausa, geriau paruoškite vieną, bet tiksliai pasirinktą patiekalą. Jei norite efekto – tam visada tiks ugnis. Neturint galimybės maistą ruošti naudojant gyvą ugnį – galite išbandyti flambiravimą (alkoholinių gėrimų deginimas užpylus ant maisto). Norintiems jaukaus, neįpareigojančio pasisėdėjimo draugų kompanijoje, vertėtų rinktis maistą, kurį galima ruošti kartu: fondiu, sushi, įvairūs suktinukai (su lavašu, daržovėmis ir pan.), netgi cepelinus galite ruošti su visa kompanija, kur kiekvienas galėtų pasigaminti norimą įdarą. Ruošdami maistą kartu, o ne pakviesdami prie nukrauto stalo, laimėsite kelis kartus: nereikės sukti galvos dėl svečių užėmimo ir vakaro programos, ir jei kažkas bus nepatenkintas maistu galės kaltinti tik pats save.

Maistas ir verslas 

Niekam ne paslaptis, jog dauguma pirmųjų verslo susitikimų, kaip ir galutinių, prieš priimant svarbius sprendimus, vyksta užstalėje. Kiekvienoje kultūroje skirtingai, tačiau kai kuriose šalyse (pvz. Japonijoje) pietūs ar vakarienė su būsimais verslo partneriais – svarbesnė dalis, nei oficialūs susitikimai, kartais jų metu netgi pasirašomos arba atmetamos sutartys ar susitarimai.

Šioje vietoje kulinarinė komunikacija pasitarnauja, kaip gyvenimiškos situacijos simuliacija. Oficialiems susitikimams nesudėtinga pasiruošti, surepetuojant kalbą, „apskaičiuojant“ ėjimus. Tuo tarpu prie pietų/vakarienės stalo žmonės neišvengiamai atsipalaiduoja ir atsiskleidžia labiau. Tokiu būdu galima pažinti ne tik būsimus verslo partnerius bet ir potencialius darbuotojus.

Maistas ir darbas

Biuro virtuvė ir darbuotojų komunikacija: v irtuvė biure, jei tai jaukiai įrengta vieta, kur galima greitai užkąsti, nepaliekant darbo vietos, puiki priemonė vidinei darbuotojų komunikacijai ir motyvacijai stiprinti. Jei vietos virtuvei nėra – galima įvesti „suneštinių“ pietų tradiciją, kai kiekvienas prisideda prie bendrų pietų. Maistas padeda suartėti – netgi darbe.    

Komandos formavimas: e gzistuoja įvairūs būdai formuoti komandai (team-building - angl.), gerinti bendravimą tarp kompanijos narių. Viena naujų team-building formų yra kulinarinė darbuotojų integracija, kuri formuoja požiūrį, kad virtuvėje lygūs visi: tiek bosas, tiek pavaldiniai, tiek vyrai, tiek moterys, o taip pat ir skirtingų tautybių žmonės.

Maistas ir kelionės

Niekas negalėtų ginčytis, jog tradicinis maistas, jo pateikimas, padeda pažinti svetimą kultūrą. Nors kiekvienoje šalyje galima rasti begalę nacionalinių restoranų, tikrąją šalies atmosferą geriausia pajusti mažose, vietinių mėgstamose kavinukėse, dažnai nutolusiose nuo turistinių centrų. Maistas, gėrimai, prieskoniai - smagiausios lauktuvės vežamos iš/į užsienį. Tačiau maistas gali tapti ir proga pamatyti svečias šalis. Yra nemažai kultūrinį dialogą skatinančių programų, kurios finansuoja projektus susijusius su skirtingų kultūrų pažinimu. O koks geresnis būdas kultūrai pažinti už nacionalinės virtuvės ypatumus?

Na ir be abejo maistas pasitarnauja, turint romantiškų tikslų. Lengva vakarienė prie žvakių šviesos, afrodiziakai, maisto pateikimas ir serviravimas, gaminimas kartu ir ragavimas – visa tai taip pat kulinarinė komunikacija, padedanti atsipalaiduoti, bendrauti ir išreikšti palankumą dviems žmonėms.

Kulinarinės komunikacijos galia

Kulinarinė komunikacija gali turėti begalę formų: Kaip receptas perduodamas iš kartos į kartą, kaip kulinarijos pamokos, kaip pintinė skanėstų – dovanų, kaip televizijos programa, kaip knyga, kaip menas, kaip prekės ženklas, kaip alkis, kaip pietūs dviems, kaip ritualas, kaip reklama, kaip suviliojimas, kaip šeimos bendrumo ritualas, kaip verslo priešpiečiai, kaip tradicija, kaip kultūra. Trumpai tariant, komunikacinė kulinarijos galia – beribė, tad komunikuokite.

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną