Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Maistas iš mikrobangų krosnelės: ar žinome, ką valgome?

Šiandien dažnas neįsivaizduoja gyvenimo be mikrobangų krosnelės, nors išsamus nepriklausomas tyrimas, kaip mikrobangos paveikia maistą, per kelis dešimtmečius taip ir nebuvo atliktas. Pavieniai tyrimai atskleidžia skandalingus rezultatus, tačiau dėl menkos jų apimties mokslinėje visuomenėje jie nepripažįstami. Lietuvos specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tačiau dalis jų primygtinai rekomenduoja mikrobangų krosnelėje nešildyti riebalų turinčio maisto, nes pastarasis netenka ypač svarbių mums medžiagų, kurių iš niekur kitur negauname.

Mokslininkai fiksavo neigiamus kraujo, virškinimo ir kitų sistemų pokyčius

Pasaulio sveikatos organizacija, apibendrinusi esamas studijas, yra paskelbusi išvadą, kad mikrobangų spinduliai nedaro kenksmingo poveikio nei žmogui, nei maistui. Jautrūs joms gali būti tik širdies stimuliatoriai, todėl jį turintiems žmonėms rekomenduojama nestovėti šalia veikiančio prietaiso. Oficialūs mokslo šaltiniai teigia, kad moksliniais tyrimais neįrodyta, kad ruošiant maistą mikrobangų krosnelėje, būtų daroma žala baltymams, taip pat nesusidaro laisvųjų radikalų, nes mikrobangų krosnelė nesukelia riebalų oksidacijos, nesuyra ir mineralinės medžiagos, išskyrus vitaminą B12, kuris saugo nuo mažakraujystės. Taigi nurodoma vienintelė grėsmė: jei žmogus valgo nuolat mikrobangų krosnelėje gaminamą maistą, iškyla mažakraujystės išsivystymo rizika.

Tuo tarpu pavieniai mokslininkai jau keletą dešimtmečių bando įrodyti, kad mikrobangų krosnelėse gamintas maistas kenkia žmogaus sveikatai. Mikrobangų krosnelių priešininkai dažnai prisimena prieš 20 metų įvykusį atvejį, kai JAV ligoninės pacientas mirė nuo anafilaksinio šoko, kai jam buvo perpiltas kraujas, iki kūno temperatūros pašildytas mikrobangų krosnelėje. Anot jų, tai rimtas pretekstas tyrinėti šio prietaiso poveikį giliau.

Keli mokslininkai eksperimentavo su augalais. Vieni jų buvo laistomi paprastu vandeniu, kiti – mikrobangų krosnelėje pašildytu ir atvėsintu vandeniu. Nuo pastarojo augalai esą labai greitai sunyko.

Taip pat buvo atliktas tyrimas su savanoriais, kurie penkias dienas į tuščią skrandį gaudavo žalio pieno, pašildyto ant viryklės pieno, pasterizuoto pieno, pakaitinto mikrobangų krosnelėje pieno bei šviežių daržovių, pagamintų tradiciškai iš daržovių, paprastai atšildytų šaldytų daržovių, tų pačių daržovių, atšildytų ir pagamintų mikrobangų krosnelėje. Prieš valgį ir po jo buvo imami kraujo mėginiai. Žmonių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje apdorotą maistą, kraujyje buvo nustatyti žymūs pokyčiai, bylojantys apie kraujo degeneraciją, kuri vyksta vystantis kraujo vėžiui. Anot tyrėjų, mikrobangos suardo ir deformuoja maisto molekules ir sukuria naujus junginius, kurie mūsų organizmui nėra įprasti.

Radiosteziologas Jonas Jukonis, savo asmeninėje svetainėje www.biotronika.lt teigė, kad yra tyrimų, įrodančių, kad mikrobangų krosnelėje sunaikinamos bet kokio maisto maistingosios savybės. Maistas netenka net iki 90 proc. savo gyvybinės vertės, nes yra sudraskomi natūralūs gamtiniai baltymai, kurie susimaišo su vandens molekulėmis. Taip susidaro toksiški ir kancerogeniniai junginiai. Elementarių maistingųjų medžiagų dalelių sudraskymo padarinys – sutrikimai virškinimo sistemoje, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Anot lietuvių mokslininko, surinkusio visą įmanomą medžiagą apie darytus tyrimus, mikrobangų krosnelėje sukuriama šiluma aukšto dažnio srove su pastovia poliškumo kaita (2,5 milijardų per sekundę) medžiagai. Tai sukelia šiluminę trintį, dėl kurios maistas tampa nemaistingas. Žmogaus kūno imuninė sistema reaguoja į pažeistas molekulines struktūras panašiai kaip į nuodus – gynyba, todėl kraujo kokybė kinta taip pat, kaip susirgimo vėžiu procese.

Yra ir dar griežtesnių vertinimų: teigiama, kad mikrobangų krosnelėje gamintų ar pašildytų maisto produktų vartojimas sukelia riziką susirgti žarnyno audinių vėžiu, bendrą periferinių audinių degeneraciją su palaipsniniu virškinimo sistemos sunaikinimu. Sumažėja biologinė galimybė įsisavinti maistingąsias medžiagas, nes mikrobangų paveiktas organizmas nebegali jų įsisavinti.

Geriau badauti nei valgyti bevertį maistą?

Dietologės Jūratės Dobrovolskienės teigimu, dietologai panašių grėsmių sveikatai neįžvelgia. Anot jos, saugotis reikėtų tik mikrobangų, kurios spinduliuojamos į išorę.

„Pats maistas nesuplėšomas, kažkaip nepakeičiamas, juolab kad visi kiti maisto ruošimo būdai jį taip pat pakeičia ir sumažina jo vertę. Tų visų rašliavų apie mistinius baltymų „suvėžėjimus“, kurie sukelia gastrogeninius reiškinius, dietologai nepalaiko. Tuo tarpu ir pašildymo laikas, ir riebalų nevartojimas, nes krosnelėje galima gaminti maistą be riebalų, yra privalumai. Sveikiau pašildyti mikrobangų krosnelėje nei riebaluose ant keptuvės. Beje, maisto pašildymas niekada nerekomenduojamas kaip pagrindinis valgymo būdas, tačiau tai yra geriau nei kramsnoti sausą maistą“, – aiškino pašnekovė.

Anot jos, sveikiausia produktus troškinti garuose arba vandenyje, toliau seka sausas kepimas be riebalų, nes deginti riebalai – vienas labiausiai paplitusių kancerogenų.

Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Technologijos mokslo laboratorijos vedėjas dr. Algis Liutkevičius ne taip seniai atsiradusią naujovę vertina atsargiau.

„Autoriai teigia, kad veikiant mikrobangoms, kiekviena maisto molekulė, pasižyminti dipolinėmis savybėmis, t. y. turinti priešingo ženklo elektros krūvius kiekvienos molekulės gale, yra vartoma kelis milijardus kartų per sekundę, todėl labai sparčiai įkaista.

Šio vartymo metu vitaminų ir mineralų netektis yra minimali, tačiau visiškai suardoma riebalų ir rūgščių struktūra. Todėl mikrobangų krosnelėje nereikėtų kaitinti maisto, kuriame yra aliejų ar kitų riebalų, pavyzdžiui, bet kokio riebaluose gaminto maisto, pieno produktų, riešutų, sėklų, nes tuomet lieka suardyta struktūra. Suardomos riebalų rūgštys, turinčios mums būtinų vitaminų, kurių nekompensuoja joks kitas maistas.

Šiuo atžvilgiu taip paruoštas maistas tampa visiškai nevertingas. O kai mums reikalingų medžiagų kompleksas išbalansuojamas, būna labai blogai. Kai kurie autoriai teigia, kad geriau visai badauti nei valgyti bevertį maistą“, – teigė mokslininkas.

Anot A. Liutkevičiaus, nepriklausomų tyrimų, kaip mikrobangos veikia maistą, praktiškai nėra. Tik dėl elektromagnetinės spinduliuotės patariama išlaikyti bent trijų metrų atstumą nuo veikiančios mikrobangų krosnelės. Tuo tarpu minėti amerikiečių tyrimai – pernelyg mažos apimties.

„Norint patvirtinti kokį nors teiginį, reikia atlikti ne vieną didelės apimties studiją. Pavyzdžiui, japonai nustatė, kad pieno baltymų įvedimas į produktą mažina kraujo spaudimą. Patvirtinti šiam teiginiui buvo atlikta apie 20 nepriklausomų studijų. Ypač atsargiai tokius teiginius tvirtina Europa – reikia labai daug tyrimų. Taigi kartais technika aplenkia tyrimus.

Amerikoje mikrobangų krosnelės naudojamos jau 30 metų. Amerikos gyventojų gyvenimo trukmė nėra bloga, tik labai stori jie vaikšto. Kita vertus, gyvenimo trukmę lemia daugybė veiksnių, taip pat ir ekonominė gerovė“, – teigė mokslininkas.

2011 06 02

Nuotraukos: emfnews.org, elephantjournal.com
Šaltinis: www.technologijos.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną