Lietuvių patiekalai: vaikystę prisimenant (I dalis)

Lietuvių patiekalai: vaikystę prisimenant (I dalis)

Apie lietuvių virtuvę daugelis užsieniečių turi skirtingą nuomonę ir ji ne visuomet teigiama. Tačiau ir mums ne visada patraukliai atrodo kai kurie kitų šalių valgiai. Džiugu, jog straipsnio skaitytojai, beje, dauguma jų gyvena užsienyje, ne tik pasidalino asmenine nuomone, ką apie lietuviškus patiekalus mano užsieniečiai, bet ir kartu pakeliavo po mūsų virtuvę. Dauguma iš vaikystės laikų prisiminė, ką mums ruošdavo mamos ir močiutės. Pasirodo, tie patys valgiai buvo ruošiami skirtinguose regionuose.

Mutinys
Mutinys – gėrimas iš duonos, vandens ir cukraus. Paprastai būdavo geriamas karštą vasaros dieną. Pats paprasčiausias mutinys gaminamas taip: padžiovintos duonos gabalėliai užpilami vandeniu ir pasaldinami cukrumi, kartais įdedama trintų uogų. O kitas, jau kur kas prašmatnesnis, gaminamas su pienu. Iš pradžių šviežas uogas (braškes, mėlynes ar žemuoges) sutrindavo su cukrumi, tuomet užpildavo atvėsintu pienu ir įpjaustydavo padžiovinto batono kubelių.

Bulviniai kukuliai su pienu
Bulviniai kukuliai su pienu buvo labai skanus patiekalas. Jų tešlą gamindavo kaip ir cepelinams: sutarkuodavo šviežas bulves, išspausdavo, pagardindavo druska, padarydavo nedidelius kukulius ir išvirdavo vandenyje. Jau beveik išvirus, įpildavo pieno ir šiek tiek pavirdavo.

Burokėlių lapų sriuba
Šviežių burokėlių lapų sriuba būdavo verdama labai paprastai. Burokėlių lapus su koteliais supjaustydavo, kartais įpjaustydavo bulvių, paskanindavo druska ir pipirais, įpildavo šiek tiek aliejaus ir išvirdavo. Pabaigoje į vandenį įmušdavo šviežią kiaušinį, kuris paviršiuje taip ir išvirdavo. Jei kiaušinio nenaudodavo, tuomet sriubą pagardindavo kaimiška grietine.

Duonienė
Šios sriubos aš labai nemėgau, bet kartais tekdavo numalšinti vaikišką alkį ir tokiu patiekalu. Pirmiausiai iš miltų pagamindavo nedidelius makaronus, juos virdavo, pagardintus druska, duonos kubeliais ir sviestu. Kad būtų skaniau, prieš patiekiant, įdėdavo grietinės. Dzūkai virdavo ir saldžią duonienę. Į verdantį vandenį sudėdavo duonos kubelius, sviesto, medaus, cukraus, kmynų ir truputį pavirdavo.

Šiuškės
Šis patiekalas taip pat daugiau dzūkiško stalo gardėsis. Išvirtos ir dar karštos bulvės sutrinamos, įberiama šiek tiek miltų, viskas išminkoma, iškočiojama ir supjaustoma nedideliais kąsnio dydžio gabalėliais. Tuomet skarda pabarstoma trupučiu miltų, sudedamos šiuškės ir kepamos krosnyje. Vėliau viskas sudedama į puodą, užpilama spirgučiais, grietine arba pienu ir vėl krosnin. Ragauti neteko, bet sako jog labai skanu.

Juka
Pirmiausia išvirdavo mėsą arba nuvirdavo kaulus. Kai kurios šeimininkės įdėdavo obuolių ir čiobrelių, nes sakoma, kad būtent šie produktai yra tikrosios jukos sudedamosios dalys . Tuomet į kitą indą su krauju, pastoviai maišant, būdavo pilamas paruoštas sultinys. Į sriubą kartais įmaišydavo miltinių ar bulvinių kukulių, kuriuos sudėdavo dar prieš pilant kraują, o valgydavo su bulvėmis, išvirtomis su lupenomis. Išvirtas sultinys turėdavo būti saldžiarūgščio skonio.

Parengė Jolanta Kahveci
Nuotrauka iš baltasispyragas.lt (senovinė saldi duonienė)
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną