Po pirties joks kitas gėrimas netinka, tik gira, sula ir šaltinio vanduo. Pirtis mūsų protėviai sukūrė ir naudojo sveikatinimo, gydymo reikmėms, o bolševikinės sąmonės iškrypėliai jas pavertė girtuokliavimo ir paleistuvavimo vietomis.
Svarbūs dalykai prieš pradedant gaminti girą>>
Pagrindinės gydymo giromis sritys:
* žarnyno veiklai suaktyvinti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui;
* naudingų žarnyno bakterijų gyvavimo sąlygoms pagerinti, skilimo produktams iš virškinamojo trakto pašalinti;
*kasos ir inkstų darbui pagerinti,
*kepenų darbo krūviui sumažinti, pažeistų kepenų reabilitacijai palengvinti;
*dėl medžiagų apykaitos atsiradusiems šlakams iš organizmo pašalinti;
*labai teigiamas girų poveikis yra esant tokiems rizikos faktoriams: padidėjus kraujospūdžiui, šlapimo rūgšties, riebalų bei cholesterolio kiekiui kraujyje, esant antsvoriui. Be to, gydymasis giromis daro labai teigiamą poveikį odai.
Moterys! Savo grožiui palaikyti, veido gaivumui padėti, raukšlių neatsiradimui prauskitės tikra gyva gira arba gyvu alumi, jei turtingesnės, - net ir retsykiais nusimaudykite giroje arba gyvame aluje (proporcijos man žinomos – rašykite).
Neplaukite razinų, dedamų į girą, nes ant jų esantis grybelis raugina girą.
Vanduo girai turi būti tik švaraus šaltinio arba virintas švarios pelkės.
Lietuviškas senoviškas duonos palotis duonos giros gamybai
Litre pasukų išmaišydavo 500 g malto arba smulkinto ruginio salyklo, 150 g malto arba smulkinto miežinio salyklo, 300 g ruginių miltų, 80 g tarkuotos juodos ruginės duonos (šiandien tikrą ruginių miltų duoną kepa tik viena vienintelė Jūratė Vytėnienė Panevėžyje - tel.8699 88 347, prastesnę, bet daugmaž atitinkančią kulinarinio paveldo kanonus Ukmergės rajono Petronių kaimo kepėjas Nerijus Kriaučiūnas, Siesikų seniūnijos Mikėnų kaimo ūkininkas N.Kriaučiūnas ir dar vienas kitas ūkininkas. Visos kitos duonos, ypač kepamos duonos kepyklose, mažose miestelių ir kaimų kepyklėlėse, pirktos maisto prekių parduotuvėse jokiu būdu netinka, nes jos yra kepamos su cheminiais priedais).
Papločius girai kepdavo senovinėje duonkepėje, kol apskrus. Senovėje tokių papločių prisikepdavo iki valiai, beveik pusmečiui, - kiek kas darydavosi duonos giros. Reikalui esant, paplotį sutrupindavo (dažniausiai kirviu), sumesdavo į kubilą. Užplikydavo verdančiu vandeniu, o ataušus, įdrėbdavo atitinkamą kiekį giros raugo. Juk visiems aišku, kad anais gerais laikais mielių dar nebuvo, nes jas pramoniniu būdu pradėjo gaminti tik XX amžiaus viduryje.
Lietuviškas ruginių miltų raugas girai
Reikia:
200 ml šilto vandens,
10g ruginių miltų,
20g medaus,
Gamyba. Išplakti šiltame vandenyje visus ingredientus, supilti į aukštą litrinį indą ir palikti kambario temperatūroje 4-5 dienoms, jei žemesnė temperatūra, tai ir visą savaitę. Raugas kils, putos, o paskui apsiramins. Tai rodo, kad giros raugas jau bus „prinokęs“, nes jame jau apsigyveno ore esančios „gerosios“ raugimo bakterijos ir pakeitė pirminio raugo sudėtį, pagerino jo kokybę. Štai šitą raugą ir reikia naudoti girų gamyboje.
Beje, jei jūsų pagamintose girose, kurias laikysite šaldytuve, susidarys nuosėdos, jų neišpilkite, o naudokite naujų girų gamybai.
Tikrasis duonos raugas
Dvi saujas ruginių miltų užpilti šiltu vandeniu, maišyti, kol pasidarys košė, uždengti drėgnu rankšluosčiu, pastatyti į šiltą vietą 2 valandoms. Raugas turi smarkiai putoti ir burbuliuoti. Jeigu jis kvepia šviežia rugine duona, raugas paruoštas, jei jaučiamas acto kvapas, raugo naudoti negalima. Raugas gali perrūgti, jei nebus ruošiamas 30 - 35 C temperatūroje.
Senovėje šį raugą naudodavo duonos ir girų gamybai, taip pat putrų (verdamos rūgščios sriubos su įvairiais mėsų, paukštienos, žvėrienos, žuvienos, daržovių priedais) bei jukų (virtų kraujinių su įvairiais priedais) ruošimui.
Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra! Todėl jas patys gaminkitės namuose.
Uogų, vaisių, daržovių ir kitų girų receptai>>
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Tel. 846 35 02 92. Mob. tel. 8 617 24 338
El.paštas: vincentas.sakas@takas.lt
Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, todėl už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.
