Kristina Pišniukaitė: „Ir nuo paties mylimiausio darbo reikia atsitraukti ir pailsėti“

Kristina Pišniukaitė: „Ir nuo paties mylimiausio darbo reikia atsitraukti ir pailsėti“

„Mityboje man svarbiausia balansas ir įvairovė, o valgydama siekiu pamaitinti ne tik alkį, bet ir kūną“, – taip savo tinklaraštyje „Ant medinės lentelės“ save pristato Kristina Pišniukaitė. Tikra tiesa, kad jos kuriami receptai lengvi bei stilingi, o kulinarinių atradimų nuotraukos tinklaraštyje  ne tik keliančios apetitą, bet ir raginančios bėgti į virtuvę ir išbandyti savo jėgas. Savo kuriamais patiekalais Kristina mėgina prisijaukinti skonių bei produktų įvairovę, visgi ji prisipažįsta, kad kelionėje mieliau paragautų pagal vietines tradicijas ruoštos vištienos nei tarakonų.

Kai pomėgis virsta darbu...

„Labai malonus ir mylimas“ – tokiais epitetais Kristina apibūdina savo darbą, kuris rodos dar visai neseniai buvo tik mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas. „Šiai dienai maisto gamyba ir mano tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ veikla jau yra darbas“, – pasakoja Kristina. Tiesa, pokalbio metu pašnekovė atskleidžia, kad maisto gaminimui tapus pagrindine jos veikla, laisvalaikiu norisi nuveikti ką nors kitką. „Visgi didžiausia maisto kūryba mano virtuvėje vyksta darbo dienomis, o  savaitgaliais ar kitu laisvesniu laiku mėgstu arba labai paprastą ir greitą gamybą, arba restoranus“, – pasakoja Kristina ir priduria, jog „net ir nuo paties mylimiausio darbo reikia atsitraukti ir pailsėti“.

Nuobodu? Tikrai ne!

Įdomu, ar maisto gaminimas galėtų būti nuobodus, ypatingai, kai tuo užsiimi kiekvieną dieną? Be abejonės, tačiau tik ne Kristinai... Jos diena tokia pat spalvinga, kaip jos tinklaraščio puslapiai. Tinklaraščio autorė išduoda, kad jos virtuvė skirta ne tik kulinariniams atradimams, tačiau taip pat ir šokiams. „Virtuvėje tikrai dažnai ne tik gaminu, bet ir šoku, arba gaminu šokdama“, – šypsosi pašnekovė. „Gaminti labiausiai mėgstu pakankamai greitus ir nesudėtingus patiekalus, todėl ilga ir nuobodi gamybos veikla pasitaiko tikrai retai. Nuobodulio mano virtuvėje tikrai nėra, net kai orkaitėje kepa pyragas, kepimo laiku gimsta koks nors greitesnis kūrinys“, – pasakoja ji. Kad gaminant nepritrūktų linksmybių, kompaniją Kristinai palaiko ir jos šuo Beilis, kuris, kaip ji sako tik ir laukia, kad kas nors nukristų. „Paprastai mano Beilis kantrus ir išmokytas nieko neimti, bet vieną kartą fotografavau spagečius su mėsos kukuliais - paruoštas patiekalas jau laukia fotosesijos, aš nuėjau į kitą kambarį kažko pasiimti, spėkite kiek kukulių radau grįžusi ant makaronų?

„Ritualų ir įpročių turiu daug“

Ramūs, lėti pusryčiai, kuriuose persipynę sūrūs ir saldūs skoniai, 11-os valandos sveikas užkandis, kuris padeda išlikti energingai iki pietų – tai keletas įpročių, be kurių Kristina negalėtų įsivaizduoti savo puikios dienos. O kaip gi apsieisi be jaukių pokalbių prie stalo su mylimu žmogumi? Kristina pasakoja, kad vakarienes ir savaitgalio pusryčius visada stengiasi valgyti kartu su vyru, ramiai sėdint prie stalo ir kalbantis. Ne veltui sakoma, kad maistas yra pakankamai svarbi bendravimo dalis.

Taisyklė 80/20

Svarbiausia Kristinai mityboje yra balansas, o balansą išlaikyti padeda taisyklė, kuri jai nurodo tinkamą kelio kryptį. Vadovaujuosi 80/20 taisykle - 80% valgau sveikai, likusius 20% leidžiu sau viską, ko noriu. Maisto tinklaraščio autorė yra šventai įsitikinusi, kad sveika mityba yra skani ir tai tikrai ne tik virta vištiena su garintais brokoliais. „Mano kasdienė sveika mityba labai įvairi ir skani, tačiau visgi skaniausi tie likę 20%, kuriuos sudaro picos, makaronai, saldumynai“, – juokiasi pašnekovė.

Receptas Nr. 1

Azijos virtuvė – Kristinos mėgstamiausia, o ir Azijos skonius sukurti namuose pakankamai lengva. Tad ji dalijasi vienu iš mėgstamiausių savo receptų: WOK ryžių makaronai su jautiena. „Tai patiekalas, kurio paragavus užsimerki iš malonumo“, – sako pašnekovė.

Vietos į kurias norisi sugrįžti

Įgijusi kulinarinės patirties ir sukaupusi žinių bagažą, Kristina lankydamasi restoranuose nepuola vardyti padarytų klaidų, priešingai, išmoko supratingumo ir kantrybės. „Tikrai nesu priekabi - keletą metų dirbau restoranų rinkodaros srityje, puikiai žinau kaip ir kodėl veikia restoranai. Tai be galo sudėtingas verslas, todėl, atvirkščiai, dažnai į klaidas žiūriu atlaidžiai“, – sako ji. Deja, maisto tinklaraštininkė pastebi, kad valgant restoranuose tenka vis dažniau nusivilti. „Anksčiau, neretai būdavo WOW, o dabar paragavus dažniau, maistas būna neišraiškingas ir nenudžiugina“, – komentuoja situaciją pašnekovė.

Visgi, prašome pasidalinti keliomis labiausiai patikusiomis vietelėmis į kurias visuomet būna smagu sugrįžti. „Į restoranus neinu kasdien, o kai einu mėgstu išbandyti naujas vietas, bet visada grįžtu į „Briusly“, „Sofa de Pancho“ ir „Blusynė“, – vardija Kristina. Dar labai džiaugiuosi Vilniaus maisto turgų renesansu!“. Tiesa, „renesansas“, greičiausiai tinkamiausias žodis apibūdinantis Sostinės maisto turgelių bei seniausios miesto prekyvietės Halės turgaus atgimimą. Tačiau, apie tai jau kitame pokalbyje.

Vaiva Didžiulytė @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną