Keisčiausi patiekalai iš įvairių pasaulio virtuvių

Keisčiausi patiekalai iš įvairių pasaulio virtuvių

Lietuvoje apsilankę užsienio turistai tikrai ne visada lieka sužavėti mūsų kraujiniais vėdarais, prie alaus patiekiamomis kiaulės ausimis ar jaučio liežuviu. Tačiau kitos pasaulio virtuvės turi ir dar keistesnių (bent jau lietuvio skoniui) patiekalų. Pradedant vorais, lervomis ir baigiant pūdyta žuvimi, žmonės iš įvairiausių pasaulio kampelių per amžius išmoko išgauti maistą iš to, ką gali rasti sau natūralioje aplinkoje.

Štai keletas įdomių patiekalų ir gėrimų, kurių paragauti išdrįstų ne kiekvienas.

Hagis, Škotija.

Tai nacionalinis Škotijos valgis, turintis gilias tradicijas: manoma, kad hagį škotai ruošdavo dar XV a. Patiekalas gaminamas iš avies širdies, kepenų ir plaučių, kurie gardinami svogūnais, avižiniais dribsniais ir prieskoniais, o visa ingredientų masė kemšama į avies skrandį ir kepama apie tris valandas. Tradiciškai hagis valgomas su bulvių ir ropių koše ir dažnai užgeriamas škotišku viskiu.

Hagis Škotijoje toks populiarus, kad jo galima įsigyti ir jau paruošto tiesiog parduotuvėje. Ir nors kai kam šis patiekalas gali pasirodyti nelabai patrauklus, iš tiesų jis yra geras geležies ir skaidulų šaltinis.

Casu marzu sūris, Italija.

Paragauti šio sūrio tikrai išdrįstų ne kiekvienas. Minkštas ir riebus, iš pirmo žvilgsnio casu marzu gali pasirodyti visai apetitingas – tol, kol nepamatai sūrio viduje knibždančių lervų.

Iš Sardinijos kilęs sūris yra laikomas tikru delikatesu. Jis gaminamas iš įprastinio pecorino sūrio (tai kietas, sūraus skonio sūris, gaminamas iš avies pieno), į kurį prileidžiama piophila casei sūrinių musyčių. Šios musytės padeda kiaušinėlius, iš kurių išsirita lervos. Lervų išmatos suteikia casu marzu aštrų kvapą, kreminę tekstūrą ir puvėsiu atsiduodantį skonį, o pačios lervos, valgant sūrį, dar vis būna gyvos.

Balut kiaušinis, Filipinai.

Kiaušiniai yra įvairiai ruošiami ir valgomi daugelyje pasaulio šalių. Tačiau Filipinuose populiarus balut kiaušinis yra tikrai kai kas išskirtinio.

Balut – tai apvaisintas anties kiaušinis, kuriame jau būna pradėjęs formuotis embrionas. Kiaušinis su dar gyvu embrionu yra išverdamas, o tuomet valgomas tiesiai iš lukšto, pagardinant jį druska, čili pipirais ir actu. Turi būti suvalgoma viskas, kas randama kiaušinio viduje – sparnai su jau pradėjusiomis augti plunksnomis, kaulai ir t.t. Balut yra populiarus gatvės maistas Filipinuose, dažnai valgomas užsigeriant jį alumi.

Pidan kiaušinis, Kinija.

Jeigu filipinietiškas balut per daug neišgąsdino, gal norėtumėt paragauti ir kito delikateso iš kiaušinių, vadinamo pidan? Tai Kinijoje populiarus supuvęs kiaušinis, dažnai vadinamas šimtamečiu arba tūkstantmečiu.

Vištos, anties arba putpelės kiaušiniai yra padengiami moliu, pelenais ir druska, o tuomet paliekami pūti keliems mėnesiams. Per tiek laiko kiaušinio trynys tampa tamsiai žalias, baltymas – tamsiai rudas ir įgyja drebučių pavidalą. Pūdytas kiaušinis stipriai atsiduoda siera ir amoniaku, tačiau Kinijoje yra laikomas delikatesu, kuris patiekiamas tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, vestuvėms.

Skrudintas tarantulas, Kambodža.

Turbūt nedaugeliui iš mūsų šautų į galvą pasigaminti pietums skrudinto tarantulo, tačiau Kambodžoje tai yra gana įprasta. Tiesa, šie vorai pradėti valgyti ne iš gero gyvenimo – jie išpopuliarėjo per Raudonųjų khmerų režimą, kuomet dauguma Kambodžos gyventojų kentėjo badą.

Šiandien česnakų aliejuje skrudintų tarantulų galima įsigyti ir paragauti visoje Kambodžoje. Tai greitas užkandis, kurį dažnai įsigyja kur nors keliaujantys vietiniai. Ir nors mums šie milžiniški vorai gali neatrodyti labai skaniai, tarantulų mėsa yra pilna proteinų, o skonis primena kažką tarp žuvies ir vištienos.

Escamoles, Meksika.

Escamoles yra lervos, kurios išsirita iš nuodingų skruzdėlių kiaušinių, dedamų agavos augalo šaknyse. Jos laikomos delikatesu Meksikos virtuvėje ir yra valgomos dar nuo actekų laikų.

Tiek savo išvaizda, tiek tekstūra, šios lervos primena grūdėtą varškę. Jos patiekiamos šiek tiek paskrudintos svieste arba aliejuje, dėl ko įgauną skonį, panašų į riešutus. Escamoles gali būti valgomos ir vienos, tačiau dažniausiai yra dedamos į omletą arba tacos – meksikietišką tortilją, gaminamą iš kukurūzų.

Hakarl, Islandija.

Pūdyta Grenlandijos ryklio mėsa gali skambėti keistai, tačiau jos valgymas iš tiesų turi logišką paaiškinimą.  Valgoma šviežia, šio ryklio mėsa yra nuodinga, o štai pūdyta ir fermentuota nuodingas medžiagas praranda.

Ryklienos paruošimo procesas yra ilgas. Iš pradžių ryklys yra išdarinėjamas, užkasamas į žemę ir paliekamas pūti keliems mėnesiams. Tuomet apipuvusi mėsa supjaustoma mažesniais gabalais, kurie paliekami džiūti dar keletą mėnesių.

Nereikia net sakyti, kad šis patiekalas turi be galo stiprų dvoką, kurį ištverti gali ne kiekvienas. Tačiau islandams ši rykliena yra visai įprastas maistas, valgomas visur metus – jos galima įsigyti supakuotos ir paprastoje parduotuvėje.

Surstromming, Švedija.

Dar vienas jūrinis delikatesas yra populiarus Švedijoje. Surstromming – tai rauginta Baltijos silkė, ypač populiari šiaurinėje šalies dalyje ir valgoma dar nuo XVI a.

Silkės rauginimo procesas trunka mažiausiai šešis mėnesius, po kurių žuvis įgauna be galo rūgštų skonį ir aštrų dvoką. Nesenas japonų tyrimas netgi nustatė, kad naujai atidaryta surstromming silkės skardinė turi stipriausią dvoką pasaulyje – nenuostabu, kad dažniausiai ji valgoma lauke. Tiesa, prie šios silkės patiekiamas gana įprastas garnyras – duona, bulvės ir svogūnai.

Airag, Mongolija.

Galbūt mūsiškis kefyras kažkam gali atrodyti kaip gana keistas gėrimas, bet štai mongolai turi dar keistesnį – jie geria raugintą kumelės pieną. Kadangi kumelės pienas turi daugiau cukraus nei karvės ar ožkos, paraugtas jis turi ir daugiau alkoholio, nei mums įprastinis kefyras – apie 2%.

Airag yra šiek tiek rūgštoko skonio ir tradiciškai patiekiamas atvėsintas mažuose bliūdeliuose. Šis gėrimas turi daug vitaminų ir mineralų, be to, yra tinkamas laktozės netoleruojantiems žmonėms, mat rūgimo procese ji dingsta.

Kopi Luwak, Indonezija.

Kopi Luwak yra brangiausia pasaulyje kava, tačiau jos paruošimo būdas toli gražu nežavi. Ypatingą skonį ši kava įgauna, kai praeina pro palminio mustango – nedidelio Indonezijoje gyvenančio žvėrelio – žarnyrą. Mustangų nevisiškai suvirškintos pupelės pasišalina iš organizmo, o indoneziečiai jas surenka tiesiog iš gyvūnėlio išmatų.

Toliau šios pupelės nuplaunamos, džiovinamos ir skrudinamos. Parduodamos jos tikrai už nemažus pinigus: kilogramas šios kavos gali kainuoti nuo 200 iki 1000 Eur, o ją be galo vertina tikri kavos gurmanai.

***

Įvairiuose pasaulio kampeliuose yra valgomi labai skirtingi patiekalai. Nors kai kurie iš jų mums gali atrodyti keisti, tokių patiekalų gaminimas iš tiesų yra labai logiškai paaiškinamas. Žmonės nuo seno stengėsi panaudoti viską, ką natūraliai galėdavo rasti gamtoje, o maisto švaistymas tiesiog buvo per didelė prabanga. Todėl ir islandai išmoko paruošti nuodingąjį ryklį, škotai – panaudoti visas avies kūno dalis, o Kambodžos gyventojai pradėjo valgyti tarantulus.

Nacionalinė virtuvė atspindi kiekvienos šalies istoriją ir kultūrą. Tad jeigu norite iš tikrųjų pažinti įvairias pasaulio tautas, teks sėsti prie bendro stalo ir išbandyti keisčiausius patiekalus. Skanaus!

Akvile Ben Haim @Meniu.lt

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną