Kalakutiena ant stalo ne tik per didžiąsias šventes

Kalakutiena ant stalo ne tik per didžiąsias šventes

Vis dažniau žmonės susimąsto, kokius produktus jie valgo ir kuo maitina savo vaikus. Tuo džiaugiasi rinkoje nišą suradę kalakutų augintojai. Tačiau kai kurie jų tvirtina, kad miesto gyventojai dar nesusikalba su kaimiškos produkcijos gamintojais.

Išpopuliarėjo internetinė prekyba„Apyvarta tikrai nesumenko, tačiau rinka yra „banguota“. Jaučiame, kad žmonių pajamos sumažėjusios, jie taupo ir daugiau išleidžia prieš šventes. Be to, pastebėjome, kad  skiriasi Vilniaus ir Panevėžio vartotojai. Pastarieji prieš šventes perka daugiau kalakutienos nei vilniečiai. Matyt, sostinės gyventojai per šventes išsivažinėja“, – tvirtino Panevėžio rajono kalakutų augintojas Rolandas Kiškis.

Ūkininkas pastebėjo, kad išpopuliarėjo internetinė prekyba. Taip jis parduoda apie trečdalį savo produkcijos.

Anykščių  rajono paukščių ūkio savininkas Vladas Tamošiūnas teigė, kad susidomėjimas kalakutiena pastebimai išaugęs. Anot paukščių augintojo, į jo ūkį atvažiuoja sostinės gydytojai, mažus vaikus auginantys tėvai, kiti sostinės gyventojai.

„Kartais būna toks poreikis, kad negaliu jo patenkinti. Tai ir sukelia problemų, kai iš anksto nežinome, kiek vartotojai norės kalakutienos. Miestas dar nesusikalba su kaimu“, – apgailestavo V.Tamošiūnas.

Ūkininkui būtų parankiau turėti išankstinių užsakymų. Tuomet be didesnio nerimo dėl pardavimo jis galėtų paruošti reikiamą produkcijos kiekį. O neįvertinus vartotojų poreikių ir elgsenos galima patirti nuostolių. Tokios patirties anykštėnas jau turi.

 „Galėtų žmonės atvažiuoti ir susipažinti, kaip aš auginu paukščius, kokiais pašarais lesinu. Galbūt ir išankstines sutartis sudarytume. Gal ateityje ir susiklostys toks bendradarbiavimas“, – vylėsi paukščių augintojas.

V.Tamošiūno ūkyje mokslininkai atliko bandymus siekdami išsiaiškinti, koks yra iš šalyje auginamų baltymingų augalų pagamintų pašarų efektyvumas. Pasak ūkininko, maistinė lietuviškų žirnių ir lubinų vertė ne prastesnė nei įvežtinių genetiškai modifikuotų sojų.

Kalakutus perka lenkai

Lazdijų rajono augintoja Rūta Cimakauskienė sakė, kad ekonominis sunkmetis paukščių pardavimui įtakos neturėjo. Kaip ir anksčiau, ūkininkai gyvus kalakutus parduoda
Lenkijoje.

Per metus Cimakauskai išaugina apie 60 tūkstančių kalakutų, daugumą ir išveža į kaimyninę šalį. Koks tolesnis kalakutienos kelias – ar ji suvartojama Lenkijoje, ar grįžta į Lietuvą, ūkininkė tvirtino nežinanti.

Anot R.Cimakauskienės, nedidelę dalį kalakutienos jie parduoda ir šalies rinkoje – mobiliuosiuose turgeliuose.

„Turgelių privalumus tas, kad pirkėjai gali tiesiogiai bendrauti su augintojais, daugiau pasiteirauti, išsiaiškinti. Tai suteikia pasitikėjimo“, – samprotavo paukščių augintoja.

Kaimiški produktai „ant bangos“
Ūkininkai jaučia ir džiaugiasi, kad vartotojai atsigręžė į kaimišką produkciją, pradėjo vertinti natūralius produktus.

„Dabar kaimiški produktai „ant bangos“. Gal tai mada, o gal tik rų dalykų poreikis“, – svarstė R.Kiškis.

Pasak R.Cimakauskienės, ūkininkams  į naudą išėjo tai, kad pastaraisiais metais per žiniasklaidos priemones buvo paskleista nemažai informacijos apie maisto produktų gamybą, sudėtį, į juos dedamus įvairius maisto priedus ir pan. Tai paskatino žmones labiau domėtis, ką jie perka ir vartoja.

Ūkininkai supranta, kad jie galėtų aktyviau išnaudoti jiems palankią situaciją. Tačiau bėda ta, kad mūsų šalies gamintojams stinga bendrumo ir gebėjimo laikytis bendros politikos.

„Mūsų ūkininkų evoliucija lėta. Vis negalime pasivyti Lenkijos, Vokietijos augintojų pozicijų rinkoje“, – apmaudavo V.Tamošiūnas.

Parduoda daugiau mažų paukščių

Paukščių augintojai tvirtino, kad pastaraisiais metais pastebimai išaugo ir mažų paukščių pardavimas.

„Šiųmetinis sezonas buvo ypač geras. Gyventojai daug išpirko iki mėnesio paaugintų kalakučiukų. Juos perka sodininkai, ūkininkai. Žmonės nori patys auginti“, – aiškino anykštėnas V.Tamošiūnas.

Ūkininkas tvirtino, kad jo ūkis labiau orientuotas į paaugintų paukščių pardavimą. Tuos paukščius, kurių nenuperka, jis augina Kalėdų šventei. Kalakutus prieš šventes, anot augintojo, parduoti nesudėtinga.

„Sunkmetis padėjo žmonėms susivokti ir atsirinkti. Juk ūkininkų produktai visada turėjo paklausą“, – teigė paukščių augintojas.

Anot V.Tamošiūno, maždaug prieš dvidešimt metų jis pirmas į šalį atsivežė kalakutų. Dabar ūkininko mintys vis sukasi apie mėsines perlines vištas. Jų ketina atsivežti iš Prancūzijos.

Kalakutiena – skanu ir sveika>>

Kalakutiena – šiandieninis maisto produktas>>

Vida Tavorienė

 

 

Nuotraukos: inmagine.com

2010 10 28

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną