Kaip teisingai kepti Skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius

Kaip teisingai kepti  Skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius

Lietuviškas ruginių miltų raugas

Išplakti 200 ml šilto vandens 20g medaus, 10g rupiai maltų ruginių miltų, supilti į aukštą litrinį indą ir palikti kambario temperatūroje 4-5 dienoms, jei žemesnė temperatūra, tai ir visą savaitę. Raugas kils, putos, o paskui apsiramins. Tai rodo, kad giros raugas jau bus „prinokęs“, nes jame jau apsigyveno ore esančios „gerosios“ raugimo bakterijos ir pakeitė pirminio raugo sudėtį, pagerino jo kokybę. Štai šitą raugą ir reikia naudoti duonos, bandų, bandelių, bobų, pyragų ir ragaišių tešlai kildinti, tikrų miltinių blynų, girų gamyboje.
Beje, jei jūsų pagamintose girose, kurias laikysite šaldytuve, susidarys nuosėdos, jų neišpilkite, o naudokite naujų girų gamybai.

Tikrasis duonos raugas

Dvi saujas rupių ruginių miltų užpilti šiltu vandeniu, maišyti, kol pasidarys skysta košė, įstatyti medinę mentelę ar medinį šaukštą, uždengti drėgnu rankšluosčiu, pastatyti į šiltą vietą. Per dieną keletą kartų paplakti mentele. Raugas turi smarkiai putoti ir burbuliuoti. Jeigu jis kvepia šviežia rugine duona, raugas paruoštas, jei jaučiamas acto kvapas, raugo naudoti negalima. Raugas gali perrūgti, jei nebus ruošiamas 30 - 35 C temperatūroje.
Senovėje šį raugą naudodavo duonos ir girų gamybai, taip pat putrų (verdamos rūgščios sriubos su įvairiais mėsų, paukštienos, žvėrienos, žuvienos, daržovių priedais) bei jukų (virtų kraujinių su įvairiais priedais) ruošimui.
Vėlesniais laikais, šeimininkėms aptingus, jos į šį raugą dar įdrebia šaukštą kitą naminio rūgpienio, bet ne parduotuvinio, nes šis jau yra su ingibitoriais, kurie stabdo rūgimą.

Vienam blynui 320g nuskustų ir nuplautų bulvių ir 50g nuvalytų svogūnų sutarkuoti smulkia tarka arba elektrine bulvių tarkavimo mašina, gerai nusunkti, užplikyti 100g karšto pieno, įmušti pusę kiaušinio, įberti 3g druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, žiupsnelį maltų kvapiųjų pipirų, įdėti 50g raugo, išmaišyti ir uždengtą padėti šiltai, kad tešla kiek pakiltų. Gerai įkaitinti storadugnę 20-24 cm diametro keptuvę, joje įkaitinti 20g lydyto naminio sviesto perpus su kiauliniais taukais, kildintus tarkius sudėti į keptuvę ir kepti, kol gražiai parus, visą blyną atsargiai, kad nesuplyštų, apversti ir dar kepti, kol kita pusė gražiai parus. Blyną iš keptuvės išversti į didelę lėkštę ir patiekti į stalą. Prie blyno duoti kaimiškos parūgusios kietos grietinės (parduotuvėse tikros grietinės iš vis nėra), spirgų su svogūnais padažo arba sviesto ir grietinės padažo, tačiau blynas gardžiausiai yra su grietinėlės ir baravykų pavilgu arba bruknių uogiene.

Spirgų su svogūnais padažas. 80g rūkytų lašinių, o dar geriau tiek pat rūkytos kiaulienos šoninės supjaustyti kubeliais, paspirginti, sudėti 100g smulkiai supjaustytų svogūnų ir kepti, kol svogūnai suminkštės. Pagardinti žiupsneliu druskos ir žiupsneliu maltų juodųjų pipirų.

Lietuviški tarkuotų bulvių sklindžiai


Vidutinio stambumo tarka (šiaudeliais) sutarkuoti 900 g nuskustų bulvių, nusunkti. Kai nusunktame skystyje nusistovės krakmolas, skystį nupilti, (labai sveika išgerti, ypač turintiems skrandžio negalių). Į tarkius sudėti nusistovėjusį krakmolą, dar įtarkuoti 100g svogūno, įmušti vieną kiaušinį, įberti 9g druskos ir žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, gerai išmaišyti ir kepti įkaitintuose riebaluose. Kepti delno dydžio sklindžius.
Skaniausi bulviniai sklindžiai būna kepti ant kiaulinių taukų. Dar skanesni su riešutų paskoniu būna kepti ant aliejaus perpus su lydytu sviestu.

Kaimiški tarkuotų bulvių sklindžiai


Sklindžiai kepami delno dydžio. 700g nuskustų ir nuplautų bulvių ir 100g nuvalytų svogūnų sutarkuoti smulkia tarka arba elektrine bulvių tarkavimo mašina, nusunkti, užplikyti 100g karšto pieno, įmušti kiaušinį, įberti 20g manų, 6g druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, gerai išmaišyti ir kepti įkaitintame saulėgrąžų aliejuje.
Sklindžiai bus dar skanesni jei aliejaus bus per pusę su lydytu naminiu sviestu. Be abejonės bulviniai sklindžiai patiekiami su tikra kaimiška grietine, o ne parduotuvine. Kai kas ją dar pagardina bruknių uogiene. Vaikeliai mėgsta bulvinius sklindžius valgyti su obuoliene, netgi vyšnių uogiene.

Kėdainių tarkuotų bulvių sklindžiai su maltos mėsos įdaru ir grietine 

Kėdainių sklindžiai atsirado dar tada, kai Kėdainiai priklausė Lietuvos kunigaikščiams Radviloms. Lietuviai puikiai skiria kas yra blynai, kas yra blyneliai ir kas yra sklindžiai. Tik aferistams svetimtaučiams „blyn“ vienodai rodo ar tai valgis, ar tik keiksmažodis...
Kėdainių sklindžiai kepami gero vyro delno dydžio arba du 20cm diametro keptuvėje. Tam reikia sutarkuoti 900 g nuskustų bulvių, nusunkti. Kai nusunktame skystyje nusistovės krakmolas, skystį nupilti. Į tarkius sudėti nusistovėjusį krakmolą, dar įtarkuoti 100g svogūno, įmušti vieną kiaušinį, įberti 9g druskos, žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, gerai išmaišyti ir kepti įkaitintame aliejuje. 
Gardžiam mėsos įdarui reikia sumalti 120g minkštos kiaulienos mentinės ir 100g kiaulių pažandžių arba lašinių. Taip pat 50g smulkintų svogūnų pakepinti 10g saulėgrąžų aliejaus, įmaišyti į mėsos faršą, pagardinti druska, maltais kvapiaisiais pipirais ir būtinai mažu žiupsneliu džiovintų mairūnų. Mairūnų nepadauginti, nes jie suteikia kartumo.
Į įkaitintą saulėgrąžų aliejų per pusę su lydytu naminiu sviestu dėti du sklindžius, gražiai išlyginti. Ant abiejų sklindžių viršaus sudėti mėsos įdarą, ant viršaus dar dėti bulvių tarkių ir kepti, kol iš abiejų pusių gražiai parus ir iškeps mėsos įdaras. Kėdainių sklindžiai patiekiami su tikra kaimiška grietine, pagardina smulkintais krapais ir petražolėmis.

Žemaitiškas bulvinių sklindžių pavilgas


150g naminio rūgpienio išmaišyti su 50g kaimiškos grietinės, 20g smulkiai supjaustytų svogūnlaiškių, 10g smulkiai supjaustytų krapų, 3 g preseliu išspausto česnako. 2g druskos.

Naminis neriebus majonezas per 10 sekundžių - labai skanus pavilgas bulviniams blynams, sklindžiams, virtoms ir gruzdintoms bulvėms, daržovėms ir pan.

Plakti plakikliu (blenderiu), o ne mikseriu (maišikliu). Supilti į blenderio talpą 150ml neriebaus (nugriebto) tik kaimiško pieno, 300ml bet kokio aliejaus (jei naudojamas alyvuogių aliejus, paragauti, kad nebūtų kartus), pusę šaukštelio druskos ir plakti kelias sekundes didžiausiu greičiu, kol masė keliagubai padidės ir taps puri, po to sudėti 50g gatavų garstyčių, 40g citrinų sulčių, ir dar kelias sekundes plakt. Šaldytuve galima laikyti savaitę.

Vincento tarkuotų bulvių sklindžiai

50g raudonų paprikų ir 50g žalių paprikų supjaustyti mažais plonais šiaudeliais. Vidutinio stambumo tarka (šiaudeliais) sutarkuoti 900 g nuskustų bulvių, nusunkti. Kai nusunktame skystyje nusistovės krakmolas, skystį nupilti, (labai sveika išgerti, ypač turintiems skrandžio negalių). Į tarkius sudėti nusistovėjusį krakmolą, dar įtarkuoti 100g svogūno, įmušti vieną kiaušinį, įberti 50g tarkuoto Džiugo sūrio, 5g smulkiai sukapotų krapų, 5g druskos ir žiupsnelį maltų juodųjų pipirų, gerai išmaišyti ir kepti įkaitintuose riebaluose. Kepti delno dydžio sklindžius ant aliejaus perpus su lydytu sviestu..

Pastaba apie bulves ir lydytą sviestą
Bulvės, kurios juokiasi. Jei bulvės geros, miltingos, kaip kaimiečiai sako: „kurios išvirusios juokiasi, o ne verkia“, tai tarkių nusunkti nereikia. Geri virėjai daro taip: ant tarkių deda didelį šaukštą ir spaudžia tol, kol jame susikaupia skystis. Skystį nupila. Taip daro kelis kartus.

Kaimiškas sviestas. Lietuvoje sviesto parduotuvėse nėra jau 20 metų, todėl kiekvienas žmogus jo gali pasigaminti namuose: 1300g kietos kaimiškos grietinės (jokiu būdu ne perduotuvinės) plakti mikseriu tol, kol susidarys sviestas, paskui jį maigant tris-penkis kartus perplauti labai šaltame vandenyje. Gautas išrūgas nupilti ir naudoti kitų valgių ar gėrimų gamybai. Sviestą nuspausti taip, kad neliktų drėgmės. Išeiga – 1000g

Lietuviškas lydytas sviestas
. Prikaistuvyje kaitinti 1350g savo pasigaminto sviesto ant didelės ugnies, kol užvirs. Kai į paviršių pakils baltos putos, liepsną sumažinti. Maišyti, kad neprisviltų. Kaitinti iki tol, kol putos paruduos ir nusės ant dugno. Sviestas turi būti gintaro spalvos ir tokio skaidrumo, kad matytųsi prikaistuvio dugnas, atsargiai nupilti į molinį ar stiklinį indą, taip, kad nepakliūtų nuosėdų ir neuždengus atvėsinti. Turi gautis 1000g lydyto sviesto. Tinkamai paruoštą lydytą sviestą galima laikyti virtuvėje net ne šaldytuve tris mėnesius. Likusius tirščius galima dėti į sriubas, troškinius, košes. Išeiga - 1000g


Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas
Mob. tel. +370617 24 338 E. paštas: vincentas.sakas@takas.lt
Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, todėl už straipsnio turinį ir kalbą Meniu.lt portalas neatsako.  
Nuotrauka: foodspotting.com

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną