Kaip neapsinuodyti grybais?

Kaip neapsinuodyti grybais?

Grybai – vertingas produktas, tačiau gali kelti rimtą grėsmę. Grybų sezono karštinėje jais apsinuodyti vienas juokas. Ar įmanoma, ir kaip to išvengti?

Pačių surinkti ir pagaminti grybai kur kas gardesni už parduotuvėje įsigytus pievagrybius – tai faktas. Ir ėjimas į mišką – tikras malonumas. Kad grybų medžioklė nevirstų į nemalonias pasėkmes, derėtų atminti kai kurias taisykles.

Kodėl žmonės apsinuodija?

* Specialistai tvirtina, kad 90% žmonių paprasčiausiai nemoka atskirti valgomų ir nuodingų grybų.

* Grybai – tarsi kempinė, kuri sugeria viską aplink. Augančių šalia kelio ar nuodingų gamyklų, jokiais būdais negalima naudoti maistui, kadangi jie įsigeria druskų, sunkiųjų metalų bei panašių nuodingų junginių.

* Valgomieji grybai dažnai auga netoliese nuodingų, tad jų sporos gali susimaišyti. Tai viena priežąsčių, kodėl valgomas grybas tampa nuodingu.

* Nuodingieji grybai kur kas „protingesni“: juose stipriai išsivysčiusi mimikrija (kuomet nevalgomas augalas prisitaiko, pamėgdžioja valgomojo savybes). „Kopijos“ būna tokios tikros, jog net užkietėję grybautojai ne visuomet gali juos atskirti.

* Išsigąsti ir nevalgyti grybų visiškai - kvaila. Tiesiog vertėtų rinktis šią gamtos gėrybę vadovaujantis ne tik emocijomis, bet ir protu.

Eksperto nuomonė

Mitybos specialistai teigia, jog vieniems grybai gali būti naudingi, kitiems – priešingai. Juose yra cinkas, kuris būtinas žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu (insulino gamybos procese), o taip pat reprodukcijos funkcijoms. Be to, grybai – pakankamai turtingas augalinio baltymo šaltinis, kuris reikalingas žmogaus organizmui. Vegetarams grybai, būtent šio elemento dėka yra toje pačioje vietoje kaip ir pupelės, riešutai, o taip pat yra mėsos analogas, t.y. pakaitalas. 

Kita vertus, būtent dėl baltymo kaltės grybus sunkiai įsisavina žmogaus organizmas; augalinis baltymas apskritai prasčiausiai įsisavinamas, t.y. paskutinėje vietoje po žuvies ir mėsos. Žmogui dažnai sumažėja fermento aktyvumas, virstantys į sunkiuosius angliavandenius, įeinančius į grybų sudėtį, todėl suvartojus prasideda pilvo pūtimas, sutrinka virškinimas.

Išvengti nepageidaujamų pasėkmių suvalgius grybus padės kelios paprastos taisyklės:

* Prieš ruošiant grybus reikia juos apvirti: ne trumpiau pusvalandžio, o kartais ir daugiau. Tada jau galima kepti, troškinti ir t.t.

* Pusiau valgomi grybai (blyškusis baravykas, baltikas, žaliukės, briedžiukai) sunkiai virškinami, todėl norint, kad juos įsisavintų organizmas, reikia ilgai ir intensyviai virti.

* Vaikams ir mokyklinukams, kurių virškinimo sistema dar silpna, sunkiai virškina grybų baltymą. Todėl jiems nevertėtų valgyti grybų dideliais kiekiais ir geriau rinktis dirbtinai išaugintus pievagrybius, kuriuos valgyti kur kas saugiau.

* Grybai nedera su alkoholiu ir žuvimi, todėl šiuos produktus geriau vartoti atskirai.

* Daugeliu atvejų apsinuodijama kelmukais, blyškiaisiais baravykais. Pirmieji apsinuodijimo požymiai: vėmimas, virškinimo sutrikimas, pilvo skausmai. Tokiais atvejais būtina nedelsiant plauti skrandį. Tam reikia išgerti 1,5 litro vandens ir sukelti vėmimą. Tada išgerti aktyvintos anglies. Tačiau ne 2-3 tabletes, kaip mes įpratę, o skaičiuojant 1 gramą kilogramui kūno svoriui, t.y. vidutiniškai 40-60 gramų taip vadinamo „angliuko“. Vėliau, kaip įmanoma greičiau kreiptis į medikus.

Taigi, atminkite, kad į puodą pakliuvęs nuodingas grybas gali virti valandų valandas, bet apsinuodijimo neišvengsite.

Raminta Skripkaitė
Šaltinis: medlinks.ru
Nuotraukos: corbis.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną