Italijoje vyksta pasitarimas dėl pasaulinės maisto krizės

Romoje antradienį prasidėjo tarptautinis viršūnių susitikimas dėl pasaulinės maisto kainų krizės. Jis surengtas vykstant riaušėms kai kuriose valstybėse ir vis dažniau pasigirstant raginimų iš naujo apgalvoti žemės ūkio politiką. „Negalima ignoruoti šios krizės dėl jos rimtumo... ir pasekmių, ypač – skurdžiausiems gyventojams, beveik milijardui pusbadžiu gyvenančių žmonių“, – pradėdamas susitikimą sakė Italijos prezidentas Giorgio Napolitano (Džordžas Napolitanas).

Maisto produktų kainos pasiekė aukščiausią per pastaruosius 30 metų lygį. Daugelyje šalių masinis nepasitenkinimas virto riaušėmis. Konferencijoje, vykstančioje Italijos sostinėje, kalbėjo JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas (Ban Kimunas), kuris pasiūlė kelias priemones, kaip sumažinti krizės padarinius, konkrečiai – panaikinti subsidijas biokurui išplėtotos pramonės šalyse. Biokuro klausimas, kaip manoma, sukels daug ginčų: esant brangiai naftai, pernai didelė dalis kukurūzų derliaus prieaugio buvo panaudota ne maisto produktams gaminti, o etanolui. Vakarų šalys audringai reagavo ir į tai, kad pasitarime dalyvauja Zimbabvės autokratiškas prezidentas Robertas Mugabe (Robertas Mugabė). Didžiosios Britanijos ir Australijos atstovai pavadino jo atvykimą „nepadoriu“. Australijos užsienio reikalų ministras Stephenas Smithas (Stivenas Smitas) pareiškė, jog per R. Mugabe valdymo metus Zimbabvė, kuri anksčiau buvo Afrikos maisto aruodas, nusirito iki masinio bado.

Konferencijos organizatorė – JT maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) – pažymi, kad pramonės šalys turi skubiai išplėsti žemės ūkio produktų gamybą, pašalinti prekybos barjerus ir padidinti pagalbą labiausiai skurstančioms pasaulio šalims. Priešingu atveju, FAO ekspertų nuomone, gali įvykti pasaulinė katastrofa. Maisto produktų krizė skaudžiausiai atsiliepė neturtingiausioms šalims. Maisto produktų importas joms šiais metais gali pabrangti 40 procentų. Kai kuriais vertinimais, badaujančių pasaulyje skaičius jau padidėjo 100 mln. žmonių. FAO ragina šalis-donores skirti besivystančių šalių žemės ūkio produkcijos gamintojams daugiau pinigų trąšoms, sėklai ir gyvulių pašarams pirkti. Ši problema yra pernelyg apleista ir daugiau jos ignoruoti negalima, mano JT ekspertai.

Ban Ki-Moonas pateiks 38 puslapių pranešimą, kokiomis priemonėmis galima įveikti krizę. Iš viso šių priemonių kaina pasieks 15 mlrd. dolerių; dalis jų turi sušvelninti krizės padarinius artimiausiu laiku, kitos duos rezultatų vėliau. Artimiausiu metu bus pasiūlyta sumažinti eksporto tarifus ir drauge suteikti subsidijas neturtingiems valstiečiams. Tolimoje ateityje B. Ki-Moonas pabrėžia didelių investicijų būtinybę. Kaip jis sakė dar iki susitikimo pradžios, „mes tiesiogine prasme mokame brangią kainą“ už tai, kad daug metų neskyrėme dėmesio šiai problemai. „Jeigu reikiamai nebus išspręsta ši problema, ji sukels bangą kitų krizių, stabdančių ekonomikos augimą, socialinę pažangą ir net politinį saugumą pasaulyje“, – sakė JT generalinis sekretorius. Pagrindinė maisto produktų kainų augimo priežastis pasaulyje yra naftos brangimas, paklausos didėjimas sparčiai besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indija ir Kinija, ir klimato kaita. Konferencijos organizatoriai viliasi, kad nuo visų šių rimtų klausimų nenukreips dėmesio tai, kad į Romą atvyko R. Mugabe. R. Mugabe ir kitiems šios šalies vyriausybės nariams uždrausta įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES), bet šis draudimas netaikomas vykstant JT organizuojamiems renginiams.

Kovą Zimbabvės opozicinis judėjimas už demokratines permainas iškovojo pergalę parlamento rinkimuose. Tada taip pat įvyko prezidento rinkimai, bet, oficialiais duomenimis, reikės antrojo rato, kuriame susitiks R. Mugabe ir opozicijos lyderis Morganas Tsvangirai (Morganas Cvangirajus). Antrasis balsavimo ratas turėtų įvykti birželio 27 dieną. R. Mugabe pirmą kartą išvyko į Europą po rinkimų. R. Mugabe šalininkai kaltinami sistemingais išpuoliais prieš opozicijos aktyvistus, kurių metu jau žuvo mažiausiai 50 žmonių.

BNS informacija
Nuotrauka: www.sitemaker.umich.edu