„Etran Finatawa“ – Sacharos bliuzas

•    Esate pirmoji grupė, panaudojusi Vakarų Afrikos etninių grupių – tuaregų ir wodaabe – muziką ir dainas moderniame kontekste. Kaip bendrai būtų galima įvardinti jūsų visų kuriamą muziką? Ką jums reiškia ir kokios patirties atneša grojimas drauge?

Mes savo muziką vadiname klajoklių bliuzu. „Etran Finatawa“ yra vienintelė grupė jungianti dvi klajoklių gentis. Klajoklių tautų tarpe „Etran Finatawa“ tapo taikos ir vienybės simboliu. Būdami klajokliai mes susiduriame su tomis pačiomis problemomis, todėl turime burtis draugėn užuot ėję vienas prieš kitą. Tik tai padarys mus stiprius. Tokia yra mūsų misija, kurią vykdome nuo 2004 metų.

Tai liečia ne tik Nigerį ar klajoklius žmones, bet ir visas kitas Afrikos gentis. Išlaikykite savo kultūrą ir būkite kartu. Tai mūsų žinia. Ir ją nešti mums yra gera.

•    Kada susikūrė jūsų kolektyvas ir kiek žmonių jį sudaro? Kodėl nusprendėte sujungti
skirtingų etninių grupių kūrybą?

Grupė susiformavo 2004 m. po Essakane dykumų festivalio. Mes norėjome sukurti kažką naujo ir tuo pat metu išlaikyti mūsų turtingą kultūrą gyvą! Užimti vietą tradicijoms moderniame pasaulyje. Kultūra yra gyva, nepaisant to, kad viskas šiais laikais keičiasi!

•    Pažodžiui grupės pavadinimas „Etran Finatawa“ reiškia „tradicijos žvaigždės“ – kodėl
pasirinkote būtent tokį pavadinimą? Ką jis jums reiškia?

Pavadinimas reiškia tradicijų žvaigždes. Žvaigždės klajokliams yra labai svarbios, nes dykumoje jos tampa tavo vadovu. Apskritai jos turi daug prasmių. Tradicija mums taip pat yra labai svarbi. Ji išlaiko mūsų ryšį su istorija, protėviais, kurie yra mūsų šaknys ir nekintantis visa ko šaltinis.

Pavadinimas yra sudarytas iš dviejų kalbų tamashek bei fulfulde žodžių ir tai taip pat atskleidžia mūsų grupės, apjungiančios dvi kultūras, pobūdį.

•    Jūsų muzika įvardinama Sacharos bliuzu – kas yra būdinga šio stiliaus muzikai?

Wodaabe gentis turi labai gilias dainavimo ir šokių tradicijas, ji naudoja nedaug instrumentų, bet daug ploja rankomis. Visi dainuoja ir šoka. Tuaregai turi daugiau instrumentų: smuiką (imzad), būgną (tendé), vandens būgną (azakalabou), o apie aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį savo muzikoje pradėjo naudoti gitarą, kurią atvežė jaunas vyras iš Libijos. Atgabenus gitarą iš Libijos atgal į Malį/Nigerį ir klajoklių stovyklas, tuaregai susikūrė savo muzikos stilių vadinamą ichumar (pirmieji šio žanro atstovai buvo „Tinariwen“).
Tuaregų bendruomenėje vyrauja kastų sistema: mes turime muzikantų kastą griot, kurioje grojama tradicine gitara, tehardant (tradicinis instrumentas), todėl nėra paprasta jaunam ir paprastam žmogui pradėti groti gitara. Tai nėra akivaizdu, bet gitara yra artima tehardant ir tradiciškai žmonės mano, kad ja groti negalima. Kita vertus, poezija yra taurus veiksmas. Bet laikai keičiasi.

•    Kokiais tradiciniais tuaregų ir wodaabe genčių instrumentais grojate grupėje bei kuo
jie jums yra ypatingi? Kokią reikšmę jūsų kultūrose turi šie instrumentai?

Mes grojame tendé būgnu, kuris naudojamas tradicinių pramogų metu, calabash ir vandens calabash instrumentais. Visi šie instrumentai yra neatskiriama tradicinių mūsų švenčių dalis.

•    Apie ką yra pasakojama jūsų kūriniuose? Kokias žinias ir įspūdžius siekiate perteikti
savo klausytojams? Kokia yra jūsų muzikos misija?

Dainuojame apie mūsų kultūrą, tradicijas, gamtos grožį, moteris, gyvūnus. Mes dainuojame vyresniesiems ir dainuojame jaunimui primindami jiems jų kultūrą ir tapatybę. Mes kviečiame juos rūpintis savo kultūros paveldu. Dainuojame apie taiką ir susitaikymą. Mes dainuojame apie žmonių tarpusavio vienybę. Apie kultūros praradimą, vykstantį mūsų laikais, ir apie tuštumą bei liūdesį, kurs apima matant kaip visa tai nyksta. 

•    Kai kurios jūsų grupės dainos pasižymi gydančiomis savybėmis, nes tuaregų ir wodaabe kultūrose muzika yra naudojama kaip terapijos priemonė. Gal galėtumėte papasakoti, kaip muzika gydo žmones? Ko reikia muzikai, kad ji galėtų būti vadinama terapija?

Daugybėje Afrikos kultūrų muzika yra naudojama gydymui. Taip pat wodaabe ir tuaregai turi tokios muzikos. Muzikos ritmai paliečia sielą. Žmonės ypač turintys psichinių negalavimų nėra harmoningi, jų sielos yra sužeistos. Taigi muzika gali paliesti jų sielą ir ją gydyti. Muzika jiems gražina tinkamą ritmą ir atkuria pusiausvyrą. Kai kurie ritmai ir dainos žmogaus psichiką panardina į transą, o tai padeda kūnui atsigauti. 

•    Naujausią grupės albumą „Sahara Sessions“ įrašėte labai neįprastai: dykumų gilumoje, prisidengę vien gyvūnų odos palapine ir plačiu vidurnakčio žvaigždžių vainiku. Taigi, kas jus įkvepia kūrybai?

Tai buvo puiki patirtis. Ją įgyvendinti norėjome jau daugybę metų, tai buvo svajonė, kuri pagaliau išsipildė. Mes buvome konfliktų viduryje – praėjus vos savaitei po albumo įrašymo Malyje prasidėjo karas! Bet slėnyje, kuriame įrašinėjome porą dienų, atradome tylą, šį taikų pasaulį, kurį mes prisimename iš anksčiau, ir kurio nuo tada labai pasiilgome! Norėjome parodyti, kad nepaisant konfliktų čia taip pat egzistuoja ramus gyvenimas ir gyvenimo būdas, kurio mes neturėtume pamiršti – tai yra klajoklių žmonių, gyvenančių kažkur dykumoje. Taigi mes norėjome savo pirštu parodyti būtent į tokį gyvenimą!

Buvo puiku leisti laiką su mūsų draugu prodiuseriu Colin Bass, kurį pažystame jau daugybę metų, jis mums yra prodiusavęs albumą „Tarkat tajuje“ 2008 m. Gera buvo kartu su mūsų draugais, kaimo žmonėmis, gyvenančiais toje teritorijoje, bei tradiciniais muzikantais.

•    „Etran Finatawa“ tapo tuaregų ir wodaabe kultūrų ambasadore pasaulyje, Nigeryje jūsų muzika tapo sektinu kultu, o grupės dainos yra dainuojamos jaunuolių ir mokyklinio amžiaus vaikų visoje šalyje. Ar sunkiai ir ilgai dirbote, kol sulaukėte tokio pripažinimo?

Iš pradžių žmonėms tai, ką darėme, nepatiko. Jie sakė, kad mums reikėtų liautis, nes anksčiau nėra buvę tokio atvejo, jog tuaregai ir wodaabe tautų atstovai kartu kurtų muziką. Tačiau tai nereiškia, kad taip būti negali! Kiekviena bendruomenė saugo savo kultūrą ir todėl nenori ja dalintis su kitos kultūros atstovais. Dėl to buvo sakoma, kad niekada negalėtume kartu dirbti. O dabar tie, kurie pradžioje mums prieštaravo, labai didžiuojasi tuo, ką darome! Jie pamatė, kad muzika yra geriausias sprendimas kaip suburti klajoklius draugėn. Mes kartu esame stipresni ir drauge išlaikysime abi kultūras gyvas – kartu!

•    „Etran Finatawa“ išsiskiria ne tik savo muzika, bet ir išvaizda, todėl, sakykit, kaip jūsų kūrybą priima skirtingų kultūrų žmonės? Kuo skiriasi įvairių šalių publika, jos reakcija į jūsų muziką ir kultūras?

Žmones paprastai pribloškia mūsų apranga. Tačiau visame pasaulyje sutinkame žmonių, kurie junta ryšį su mūsų muzika. Jie jaučiasi susiję, nes kuriame muziką sielai ir tai yra universalu. Mes visuomet jautėme labai stiprų ryšį su kitomis vietinėmis kultūromis, ypatingai su maoriais iš Naujosios Zelandijos.

•    Esate koncertavę net penkiuose žemynuose, taigi ar dažnai leidžiatės į muzikines gastroles? Kas šiose kelionėse palieka daugiausiai įspūdžių?

Nuo 2004 m. keliaujame labai daug, esame buvę 46-iose šalyse. Labai patiko Naujojoje Zelandijoje ir Brazilijoje. Šiose šalyse muzikos tradicijos yra dvasiškai ir kultūriškai turtingos. Didelį įspūdį paliko Dawson City (Kanada) kaip ir pats Kanados Jukono regionas. 

•    Kokias mintis sukėlė kvietimas atvykti į Lietuvą?

Puiku, kad atvykstame, nes tai šalis, kurioje dar nesame buvę. Girdėjome daugybę gerų atsiliepimų apie Lietuvą. O mūsų vadybininkas prasitarė, kad mus į savo šalį atsivežti norėjote jau daugybę metų, dėl to labai džiaugiamės ir laukiame šių koncertų!

•    Ar jums anksčiau yra tekę girdėti apie Lietuvą? Galbūt ką nors žinote apie mūsų šalį ir muzikines tradicijas?

Nedaug ką žinome apie Lietuvą, išskyrus tai, kad ji yra Baltijos valstybė, tačiau tikimės praplėsi žinias viešnagės jūsų šalyje metu bei norime išgirsti daug gražių tradicinių ir šiuolaikinių lietuviškų melodijų.

Koncertai:
Gegužės 21d. 19val. Rusų dramos teatras, Vilnius
Gegužės 22d. 19val. Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kaunas

Daugiau info www.gmgyvai.lt