Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Eimantas Belickas: „Kai esu alkanas, galiu ir katę su visais šeriais praryti!“

2008-05-20
Paskelbk savo straipsnį

Eimantas Belickas – roko muzikantas, grojantis įvairiais instrumentais: smuiku, saksofonu, klarnetu, gitara. Jis – buvęs, jau iširusios grupės „Airija“ narys, keletą metų koncertavo su „Naktinėmis personomis“. Nuo 2001 m. muzikuoja Andriaus Mamontovo grupėje. 2006 metais „LT United“ gretose su nepamirštama bei uždegančia daina „We are the winners“ pasirodė ir laimėjo Lietuvoje vykusią nacionalinę atranką į tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą Graikijoje. Pastaruoju metu aktyviai koncertuoja su Andriumi Mamontovu, talkina Lietuvos muzikantams įvairiuose projektuose. Be to, dirba reklamos agentūroje „VRS Grupė“ montažo režisieriumi, kuria muziką televiziniams projektams, filmams, reklamoms. Žodžiu, aktyviai dalyvauja muzikinėje veikloje. Nors ir labai užimtas, rado laisvą minutėlę šmaikščiai papasakoti apie savo mitybos įpročius ir ypatumus.

Kaip pradedate dieną?
Stengiuosi keltis 7.30 val., nes dukrą Adelę reikia nuvesti į darželį. Ačiū Dievui, darželis šalia! Bet vis tiek, nuolat vėluojam, todėl kartais pusryčiams laiko nelieka. Taigi jeigu spėju, suvalgau sumuštinį su bet kuo.

Ar sveikai gyvenate?
Nemanau, kad gyvenu labai sveikai. Anksčiau rasdavau laiko pažaisti krepšinį, daugiau sportuodavau. Dabar kažkaip apsileidau... Nerandu laiko – reikalų ir veiklos kaip pas Seimo pirmininką. Mityba irgi, manau, ne pavyzdinė. Pagrindinė problema: dieną pamirštu pavalgyti, arba būnu taip į ką nors įsitraukęs, kad pagalvoti negaliu. O vakare atrodo, kad galiu ir katę su šeriais praryt! Žodžiu, sektinas pavyzdys nesu, tačiau greitojo maisto restoranuose nesilankau ir visokio plauko „kolomis“ nesimėgauju.

Kas Jums skaniausia?
Gerai paruošti ir tinkamai pakepti šonkauliukai. Kinų virtuvės baklažanai. Labai mėgstu gliaudyti graikinius riešutus, bet juos „rakinėti“ būtinai turiu pats. Sunku išskirti – man daug kas šiam pasauly labai skanu.

Kur valgote: namuose, kavinėje, restorane?
Man patinka pietauti ar vakarieniauti kavinėse... nes pavalgius nereikia tvarkyti ir plauti indų! Mėgstu kinų virtuvę. Smagu, kad Vilniuje padaugėjo kinų restoranų. Patinka japonų, indų, graikų, gruzinų maistas. Kelionėse stengiuosi paragauti tos šalies patiekalų.

Ko pasigendate Lietuvoje grįžęs iš svečių šalių?
Būnant Amerikoje ir užėjus į kokią nors mėsainių užeigą pagalvoji, kad mūsų šalies virtuvė yra tobula. Europoje yra daug paprasčiau skaniai maitintis kelionių metu. Man labai graži Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje esanti mažų užeigų tradicija. Tai mažos kavinės-restoranėliai, kuriuose yra 4-5 staliukai, šeimininkai patys gamina valgį ir visi lankytojai jaučiasi kaip pas senus gerus draugus užėję. Labai norėtųsi, kad ir Lietuvoje atsirastų kažkas panašaus.

Keisčiausias patiekalas
Pūdytas ryklys Islandijoje – tpfu!.. Svečiuojantis Niujorke, restorane „Tao“ (labai puiki vieta), teko vaišintis skonine japoniška sake. Anksčiau keletą kartų buvau ragavęs, tik labai neskanią, rūgščią sakę, o ten buvo įvairiausių, labai malonių skonių. Gerai prisiragavom...

Mėgstate gaminti ar mieliau stebite kitus, besisukančius prie puodų?
Man labai patinka stebėti, kaip gamina suprantantys žmonės. Mano žmona Ieva mėgsta gaminti ir nebijo eksperimentuoti, todėl kartais, dažniausiai savaitgaliais, mes gaminame kažką keisto. Sakau „gaminam“, nes ir aš prisidedu. Tikrai niekas daugiau šeimoje nemoka taip nuskusti, išlupti, supjaustyt ir sutarkuoti patiekalui reikalingų daržovių! Beje, turiu keletą draugų, labai mėgstančių ir tikrai jau mokančių skaniai ir net įmantriai gaminti. Vadinu juos Oliverio fanais. Jie kviečia į teminius vakarus, skirtus kokios nors šalies virtuvės ar patiekalo tematikai.

Firminis patiekalas.
Varškės „Ežiukai“. Esu prisižadėjęs surengti teminį vakarą: „Varškės „Ežiukai“ – tradicija ir ateities tendencijos“. Su studijų laikų kambarioku paruošime „ežiukus“ pagal mūsų Saulėtekio-Niujorko receptą – pirštus visi iki alkūnių nusilaižys.

Kuo vaišinate svečius?
Mūsų svečius vis dėlto vaišinu ne aš, o Ieva. Ji visada ką nors sugalvoja. Aš dažniausiai prisidedu tik prie estetinės vaišių pusės, kaip jau minėjau: nuskusti, išlupti, supjaustyt ir sutarkuoti smuikininko pirštai tam tinka labiausiai. Na ir, žinoma, aš savo galva atsakau už tai, kad alus visada būtų patiekiamas šaltas. Skanaus ir į sveikatą!

Kalbino Raminta Skripkaitė
Nuotraukos iš asmeninio Eimanto Belicko archyvo
Meniu.lt informacija