Balandžio 1-oji – pokštų ir melagysčių diena (tradicijos)

Balandžio 1-oji – pokštų ir melagysčių diena (tradicijos)

Pasaulis šią dieną švenčia skirtingai. Vieni draugus aplieja lediniu vandeniu, kiti (pavyzdžiui, Birmos gyventojai) klykaudami laksto po gatves, treti apsirėdo beždžionių, dramblių ar drakonų kaukėmis ir skuba linksmintis pavasariniuose karnavaluose.

Škotijoje balandžio pirmoji vadinama Gegutės diena, Japonijoje – Lėlės diena, o Italijoje – Kvailių diena. Pas mus pirmoji antrojo pavasario mėnesio diena dažniausiai vadinama Juokų arba melagių diena. Kodėl gi vos prasidėjus balandžiui visiems taip liežuvius niežti?

Kokioje šalyje (Prancūzijoje, Anglijoje, Meksikoje ar Švedijoje) atsirado ši šventė, iki šiol ginčijamasi. Yra manančiųjų, kad balandžio 1-oji daugelyje šalių buvo švenčiama kaip pavasario lygiadienio šventė. Ji visuomet buvo lydima pokštų, juokų ir linksmybių.

Lietuviai senovėje balandžio 1-ąją švęsdavo Naujuosius metus, nes apytiksliai tuo laiku susilygindavo dienos ir nakties ilgumas. Tądien vykdavo karnavalai, pasilinksminimai, žmonės pokštaudavo. Ilgą laiką lietuvių žemdirbiai balandžio pirmąją švęsdavo kaip pirmąją pavasario darbų dieną. Anksčiau būdavo ne tiek meluojama, kiek pokštaujama. Dažniausiai žmonės vieni kitus bandydavo apkvailinti nurodydami užduotis, kurių neįmanoma atlikti. Visa tai turėdavo sukelti aplinkinių juoką, kuris, kaip ir linksmybės, simboliškai turėdavo pagreitinti pavasario atėjimą. Tą dieną taip pat būdavo buriama, spėjama ateitis, pranašaujama, koks bus derlius. Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje buvo išlikęs paprotys balandžio pirmąją išjuokti tinginius, apsileidėlius. Tvarką dažniausiai darydavo vyrai. Jei rasdavo kur ne vietoje padėtą žemės ūkio padargą, jį paslėpdavo, užkeldavo aukštai ant trobos ar kur nors kitur, bet taip, kad tam apsileidėliui dėl savo tinginystės reikėtų gailėtis. Balandžio 1-oji – vienintelė diena metuose, kai galima meluoti tiek, kiek norima, nesulaukiant jokių priekaištų.

Prancūzijoje anuomet balandžio pirmąją gatvėse būdavo galima sutikti žmonių su popierine, plastikine ar iš kitokios medžiagos pagaminta žuvele ant nugaros. „Žuvelės pokštas“ – tai savitas žaidimas, kai prie žuvelės pritaisomas kabliukas ir gaudoma „auka“. Žuvelę reikia slaptai pakabinti ant kito žmogaus nugaros, kad ji tabaluotų ir linksmintų aplinkinius. Šios tradicijos Prancūzijoje pradėta laikytis XVI amžiuje. Tuomet Naujuosius metus švęsdavo balandžio 1 dieną, tačiau 1562 metais Grigorijus XIII visam krikščioniškam pasauliui įvedė naują kalendorių – Grigališkąjį, pagal kurį Naujieji metai atkeliaudavo sausio pirmą dieną. Tačiau, kaip įprasta, atsirasdavo žmonių, kurie nežinojo naujos tvarkos arba nenorėjo keisti tradicijų, todėl Naujuosius ir toliau švęsdavo balandžio pirmąją. Iš tokių žmonių pradėta juoktis. Jie buvo vadinami „balandžio žuvelėmis“ (tuo metu Saulė kaip tik yra Žuvų žvaigždyne) arba „balandžio kvailiais“.

Šmaikščios šventės tradicijos įvairiose šalyse išliko iki šiol. Pavyzdžiui, gyvenimo džiaugsmo kupini australai balandžio pirmąją juokiasi ir džiaugiasi. Kaip ir kitose pasaulio šalyse, jie vieni iš kitų šaiposi ir dovanoja linksmas dovanas. Beje, kai kuriose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, juokauti priimta tik iki pietų. Jei žmogus pokštą iškrečia po pietų, lieka nesuprastas.

Škotai labai mėgsta sėdančiam pakišti „juokų maišelį“, leidžiantį keistus, visuomenėje nepadoriais laikomus garsus. Šioje šalyje dažnai galima pamatyti plakatų, paveikslų, ar net raštelių ant nugaros su užrašu „Spirk man!“.

Istorikai teigia, kad Vokietijoje tradicija švęsti balandžio pirmąją atsirado dar XVII amžiuje. Šią dieną miestelėnai vieni kitus siųsdavo „pasitikti balandžio“. Draugai ir pažįstami pasakodavo vieni kitiems neįtikinamiausias istorijas, o mažuosius iš pat ankstaus ryto siųsdavo į vaistinę nupirkti balandžių pieno ar žvirblių taukų. Prašyti tokių nestandartinių paslaugų ir reiškė „siųsti pasitikti balandžio“.

Šiais laikais balandžio pirmą dieną vis daugiau žmonių užsikrečia juokų ir pokštų virusu net būdami darbe. Nebent esate niurzga arba užuomarša. Juokitės iš savęs, iš draugų ar svetimų, tik, žinoma, neperlenkite lazdos. Į viską pažiūrėkite linksmiau nors tą vieną dieną metuose :)

Raminta Skripkaitė
Šaltinis: calend.ru, http://gov.cap.ru
Nuotraukos: corbis.com
Meniu.lt informacija

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną