Badas badui nelygus

Badas badui nelygus

Šiuo metu vis dar tęsiasi iškylų sezonas, kai neretai persivalgome šašlykų, kepsnių, dešrelių, bulvių traškučių ir kitų nesveikų užkandžių. Tuomet sutrinka virškinimas, didėja cholesterolio kiekis kraujyje, svoris, gali prasidėti ir rimtesnės ligos. Kai kurie tokias sveikatos problemas nutaria spręsti bado dieta. Gydytoja profesorė Filomena Taunytė teigia, kad badaudamas žmogus gali išsigydyti daugelį ligų, tačiau tai būtina daryti prižiūrint specialistui. Be to, vasarą badauti reikėtų atsargiai, nebadauti ilgai.

Reikia gydytojo priežiūros

Anot F.Taunytės, ligų profilaktikai geriausia laikytis pasninko, kaip priimta nuo seno, 4 savaites prieš Kalėdas ir 6 – prieš Velykas. Be to, ji pataria du kartus per savaitę valgyti vegetarišką maistą arba vieną dieną per savaitę visai nevalgyti. Norint gydyti kai kurias ligas, badauti reikia daug ilgiau, tačiau žmogus turi tvirtai žinoti, dėl ko badauja. Gydytojos teigimu, badavimas itin sėkmingas gydant įvairias lėtines, alergines, net psichikos ligas.

„Bet neužtenka tik pasiskaityti, būtinai reikia pasitarti su gydytoju, kuris kiekvienam žmogui individualiai patars, ką daryti“, – perspėja profesorė. Ilgai trunkantys savarankiški badavimai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti. Be to, badauti gali ne visi – F.Taunytė griežtai nusiteikusi prieš paauglių ir taip per liesų merginų dietas, bandymus sulieknėti badaujant. Badu negydomas nutukimas, nes prarasti kilogramai dėl vėliau padidėjusio apetito gali grįžti su kaupu. „Tai turi būti daroma ne dėl grožio, o tik dėl sveikatos, jei žmogus serga sunkiomis ligomis“, – aiškina ji.

Išsigydė rimtas ligas

Sveikuolė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė teigia beveik prieš 30 metų badaudama išsigydžiusi reumatoidinį artritą ir Bechterevo ligą. „Vaistai nepadėjo, sveikata ėjo tik blogyn. Man siūlė suteikti invalidumą, bet norėjau visuomenei duoti naudos, o ne būti jai našta. Kai atsivėrė žaizdos ant ausų, pradėjo veržtis limfa, ėmė juoduoti, gangrenuoti koja, nusprendžiau tam padaryti galą“, – pasakoja K.Vaištarienė.

Ji susirado daugybę informacijos, išbandė įvairias badavimo metodikas, kol prisitaikė sau tinkamą. Badaudama ji vartojo labai daug vandens, todėl jautėsi prastai, visa ištino, bet vėliau suvartojamų skysčių kiekį sumažino ir pajuto teigiamą poveikį. Moteris badavo 40 dienų, kas dvi dienas išgerdavo po porą stiklinių vandens, darydavo klizmas ir kasdien 15 minučių praleisdavo šiltoje vonioje, todėl vandens jos organizmui nepristigo. Pasak sveikuolės, vienodai svarbu tobulinti ir kūną, ir dvasią. „Badaudama ir meditavau, meldžiausi, manau, tai nulėmė kone 50 procentų mano gydymo sėkmės“, – teigia ji.

Badaudami apsivalome

Gydytoja F.Taunytė aiškina, kad bado metu organizmas ima naudoti įvairias atliekas, toksinus: „Tarsi gera šeimininkė, kuri, nebeturėdama pinigų ir laukdama, kol girtuoklis vyras parneš atlyginimą, namie ieško likučių, kuriuos supeni savo vaikams.“

Anot jos, kai žmogus badauja, ir jo širdis, ir smegenys maitinami medžiagomis, kurias turi sukaupęs organizmas. K.Vaištarienė pasakoja, kad pirmas tris bado dienas žmogus jaučiasi nekaip: svaigsta galva, sunku užmigti, nuolat norisi valgyti. Tačiau vėliau ši fazė praeina ir organizmas ima valytis. Badavimą reikėtų nutraukti, kai nuo apnašų apsivalo liežuvis, juntamos saldžios seilės ir vėl atsiranda noras valgyti. Tačiau vėl prie mitybos reikėtų pereiti ne iš karto, ypač jei žmogus badavo ilgą laiką. Iš pradžių galima išgerti vandens su keliais lašais citrinos sulčių, vėliau praskiestų sulčių, ir tik po kelių dienų suvalgyti šiek tiek smulkintų vaisių ar daržovių.

Svarbu mityba

Badauti dažniausiai žmonės ryžtasi tik labai rimtų ligų prispirti. „Jam turi iki gyvo kaulo įgristi skausmai, būklė turi būti labai sunki, dažnai žmogus būna medikų jau „nurašytas“. Toks gydymas bus sėkmingas, jei tik žmogus pats labai norės išgyti ir tuo tikės, sužinos kuo daugiau informacijos“, – teigia K.Vaištarienė. Ji žino nemažai atvejų, kai pabadavę ir pakeitę mitybą pagijo ne tik reumatoidiniu artritu, bet ir Krono liga, gimdos, prostatos, skrandžio vėžiu sirgę žmonės.

Tinkamiausias laikas badauti, anot jos, kai mėnulis yra delčios fazėje ir ypač pasninkų metu.
Pasak sveikuolės, po bado geriausia rinktis vegetarinę mitybą, kuri organizmo neužteršia ir apsaugo nuo ligų. K.Vaištarienė pati jau daug metų nevalgo mėsos, kiaušinių, pieno produktų, tik retkarčiais suvartoja šiek tiek žuvies. Anot jos, gyvuliniai produktai labai rūgština kraują, limfą, o kai rūgštūs organizmo skysčiai, atsiranda ir įvairios ligos. Aktyvi, daug judanti beveik aštuoniasdešimties sulaukusi moteris jokiomis ligomis nesiskundžia ir pas gydytojus nevaikšto.

Efektyvu, bet nepriimtina?

F.Taunytė teigia: „Ko neišgydo badas, to jau niekas pasaulyje neišgydys. Badavimas – rimčiausias, bet ir efektyviausias gydymo būdas.“ Anot jos, anksčiau Vilniuje ir Kaune veikė badavimo klinikos, kur pacientai galėjo gydytis prižiūrimi specialistų. Ji apgailestauja, kad dabar Lietuvoje gydymas badu neįteisintas.

VU Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas prof. Vaidotas Urbanavičius teigia, kad tradicinė medicina remiasi moksliškai pagrįstais faktais ir atliktais tyrimais, o badavimas nėra pripažįstamas kaip visiems tinkamas gydymo būdas. Anot jo, svarbiausia yra sveikai maitintis, valgyti subalansuotą maistą ir nepulti į kraštutinumus. Pasak V.Urbanavičiaus, kas tinka vienam, kitam gali tik pakenkti. „Badaujant trumpą laiką organizmas sugeba palaikyti savo medžiagų apykaitą, patenkinti poreikius, todėl didelės žalos nebus. Tačiau kuo ilgiau trunka badas, tuo sunkesnės gali būti pasekmės“, – įsitikinęs gydytojas. Jis įspėja, kad badauti negalima sergantiesiems cukriniu diabetu ar skrandžio ligomis.

Parengė: Aurelija Meškaitė
Šaltinis: www.valstietis.lt
Nuotrauka: inmagine.com

2011 08 16

Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną