Alkoholis nusineša kas 25 gyvybę

Alkoholis nusineša kas 25 gyvybę

Vieni alkoholį vartoja tik švenčių metu, esant ypatingoms progoms ar susitikus du draugais, kiti - tampa „50gramų“ vergais. Alkoholis gali sukelti ne tik ligas, priklausomybę, bet taipogi nusineša ne vieną gyvybę. Pasak mokslininkų iš Toronto universiteto, 3,8 procento mirčių priežastis – alkoholis.

Tyrimo autoriai teigia, kad daugiausia su alkoholio rizika susiduria mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Vartojant per didelį alkoholio kiekį gali išsivystyti kepenų liga, burnos ertmės, gerklės, storosios žarnos, krūties vėžys. Taip pat didėja depresijos ir insulto tikimybė.

Šiek tiek statistikos

Per savaitę pasaulyje vidutiniškai vienas žmogus išgeria apie 12 vienetų (120 mililitrų) švaraus alkoholio. Europoje šie skaičiai didesni ir siekia 21,5 vienetų, tuo tarpu Šiaurinėje bei Pietinėje Amerikoje – 17 vienetų. Vidurio Rytuose alkoholio išgeriama mažiausiai – per savaitę vienam žmogui tenka tik 1,3 vieneto arba 130 mililitrų alkoholio. Nuo ligų, susijusių su alkoholio gėrimu kenčia dažniau jauni nei seni žmonės, jis taip pat nusineša daugiau vyrų gyvybių nei dailiosios lyties atstovių.

Rusija – pirmauja pagal alkoholio suvartojimą

Blogiausia padėtis yra po sovietinėse šalyse – čia net 15 procentų žmonių miršta nuo ligų, sukeltų alkoholio. Neseniai Rusijos žiniasklaidoje buvo paskelbti tyrimo duomenys, kurie atskleidė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo kas antra mirtis buvo sukelta alkoholio. Ištirti 49 tūkstančiai jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių mirčių atvejai, nuo 1990 iki 2001 metų, trijose pramoniniuose miestuose, esančiose Siberijos vakaruose. 52 procentai palyginus su pasauliniu rodikliu – 4 procentai, tikrai šiurpina. Profesorius Davidas Zaridze, kuris vadovauja Rusijos vėžio tyrimų centrus ir yra minėto tyrimo autorius apskaičiavo, kad padidintas alkoholio vartojimas nuo 1987 metų, kai tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas panaikino alkoholio pardavimo apribojimus, kainavo Rusijai apie 3 milijonų gyvybių. Šie žmonės galėjo gyventi iki šiandienos, o nusineštų gyvybių skaičius prilygsta karui. Ši netektis nuskynė jaunų žmonių gyvybę jų gražiausiais gyvenimo metais. Daugelis mokslininkų aiškina, kad toks mirtingumas sukeltas dvigubai padidėjusio alkoholio vartojimo nuo 1987 iki 1994 metų. Per minėtą laikotarpį šis rodiklis išaugo nuo 5 litrų iki 10,5 litrų vienam gyventojui.

D.Zaridze teigia, kad abu rodikliai - alkoholio vartojimo ir mirčių nuo alkoholio skaičius - koreliuoja, t.y. tiesiogiai tarpusavyje susiję. Augant alkoholio suvartojimui didėjo ir mirtingumas, o mažėjant – mažėjo mirčių nuo alkoholio skaičius. Mokslininkas taip pat tvirtina, kad žmonės pradėjo daugiau vartoti alkoholio 1980 ir 1990 dešimtmečių socialinių bei ekonominių krizių pasekoje. Kitame tyrime atskleidžiama, kad Rusija ir jos Rytų Europos kaimynėse vis dar yra aukščiausias pasaulyje alkoholio suvartojimo lygis.

Rusijoje suvartojama beveik dvigubai daugiau alkoholio lyginant su pasauliniu rodikliu – per metus vidutiniškai vienas Rusijos gyventojas suvartoja 6,2 gryno alkoholio. Rusai teigia, kad tokio didelio mirtingumo priežastis – suklastoto ar pramoninio alkoholio vartojimas.

Kiti mokslininkai bandė atrasti ryšį tarp gyvenimo trukmės bei alkoholio vartojimo. Faktai kalba patys už save – pagal Jungtinių Tautų nacionalinį žmonių pažangos raportą, parengtą Rusijai, tikimasi, kad stipriosios lyties atstovai gimę 2006 metais gali išgyventi šiek tiek daugiau nei 60 metų, tuo tarpu moterys gali sulaukti apie 73 metų amžiaus. Europoje šie rodikliai kur kas aukštesni – tikėtina gyvenimo trukmė vyrams – 77 metai, t.y. 17 metų daugiau nei rusams, moterims – 82 metai, t.y. 9 metais daugiau nei Rusijos dailiosios lyties atstovėms.

Lietuviai pradėjo mažiau vartoti alkoholio

Statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais duomenimis, 2008 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 11,2 litro, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 13,3 litro absoliutaus (100%) alkoholio, tai yra po 0,1 litro mažiau nei 2007 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 12,6 procento: degtinė pabrango 19,4 procento, trauktinės – 18,3, likeriai – 12,1, brendis – 11,4, vynas ir vyno produkcija, alus – po 10,1 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas didesnis akcizo tarifas.

Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1475 žmonės, tai 266 žmonėmis mažiau nei 2007 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (47%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31%) ir alkoholinė kardiomiopatija (15%). 2008 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,2 karto didesnis negu moterų.

Elena Germanovič
Šaltinis: onet.pl; torontosun.com; stat.gov.lt
Nuotrauka: corbis.com
Meniu.lt informacija



Paskelbk savo straipsnį

Rašyti komentarą

Pasiūlyk restoraną