„Achtamar“ – kaukazietiškos virtuvės restoranas sostinėje (Vilnius)

Ar norite pajusti tikrą armėnų svetingumą? Paragauti nacionalinių armėniškos virtuvės patiekalų? Pasimėgauti šio krašto valgiais ir gėrimais nuo šiol galite naujame restorane „Achtamar“, esančiame Konarskio g. 1/2, priešais gėlių turgelį. Restorano pavadinimas kilo ne šiaip, jis tiesiogiai susijęs su senąja armėnų legenda:

„Jis ir Ji. Ji – gražuolė princesė Tamar, jis – neturtingas, mylintis jaunuolis. Tokia meilė uždrausta, todėl įpykęs karalius juos išskiria ir įkalina princesę saloje, vidury Van ežero. Audringą tamsią naktį per šėlstančias bangas išsiilgęs jaunuolis plaukia pas mylimąją. Silpstanti ugnelė Tamar rankose – vienintelis įsimylėjėlius jungiantis kelrodis siūlelis. Karaliaus įsakymu tarnai užgesina žiburį. „Ach, Tamar...“ – tik tiek spėja ištarti skęstantis jaunuolis...

Tai legenda apie meilę, kuri gyva ir dabar, nes dėl meilės daromi stebuklai, atliekami žygdarbiai ir puoselėjami prisiminimai apie ją.“

Armėnai nuo seno puoselėjo kulinarinį meną, todėl sekmadienio rytą būtinai užsukite ypatingos armėniškos sriubos „Chaš“, verdamos iš jaučių kojų, patiekiamos su traškiu lavašu, ridikėliais ir česnaku.

„Ši sriuba verdama net kelias paras ir dažniausiai valgoma po didesnių puotų, nes padeda atgauti sveikatą, jėgas, darbingumą. Jos skonis tikrai išskirtinis. Senovėje vestuvėms besiruošiantys turtingieji skerdsavo gyvulį, mėsą pasilikdavo sau, o jaučio kojas ir kitas likusias dalis atiduodavo vargšams, kurie išmoko gaminti tokią skanią sriubą, jog turtuoliai eidavo jos ragauti mainais į mėsą“, – pasakoja restorano „Achtamar“ šeimininkas.

Įžengusieji pro duris iš karto pajus ypatingą atmosferą, armėnišką dvasią, sklandančią ore. Kruopščiai atrestauruotos autentiškos lubos bei mūrinės sienos, židinys ir antikvariniai baldai suteikia jaukumo. Ant sienų kabantys žinomo armėnų dailininko Armeno Babajano paveikslai verčia įsižiūrėti ir giliai susimąstyti, o ilgesinga duduk instrumento melodija leidžia bent trumpam pabėgti nuo skubančios kasdienybės. Patikusius paveikslus galima įsigyti.

Nors valgiaraštis nėra labai platus, tačiau patiekalai gerai parinkti. Ypač skanūs prie užkandžių ir patiekalų siūlomi padažai, net basturma gaminama restorane. Būtinai paragaukite „tolma“ – vynuogių lapų balandėlių, pagal seniausias rytietiškas tradicijas paruošto avienos plovo, ant žarijų keptų kepsnių, sriubų, tradicinių armėniškų desertų (saldžiųjų pyragaičių su medumi „Pachlava“ ar torto „Mikado“ su aukso žvaigždžių dulkėmis). Prie gardžių patiekalų siūloma armėniško granatų vyno, konjako, šilkmedžių uogų degtinės.

Pasak šeimininko, armėnai mažai geria, bet daug valgo. Gruzinų virtuvės patiekalai aštrūs, azerbaidžaniečių – švelnūs, o armėnų – vidutiniški. Tostai sakomi tada, kuomet atsiranda proga ir žmonės turi ko vienas kitam palinkėti. Susitikus su seniai matytu draugu, einama „duonos valgyti“, nes armėnų kalboje nėra vieno žodžio „valgyti“, yra tik „duonos valgyti“. Susėdus prie vaišių stalo, pirmas tostas keliamas už draugystę, paskutinis – už tėvus. Armėnai pirmieji Europoje priėmė krikščionybę (301 metais), o 1915-aisiais išgyveno skaudų genocidą, kai buvo išžudyta net 1,5 milijono armėnų. Tačiau jų veidus visada puošia šypsena, o svečiai visada priimami svetingai. Užstalės tradicijos Armėnijoje taip pat labai gilios. Dažnai prie pietų ar vakarienės stalo susirenka visa šeima: iš pradžių pavalgo vaikai, tada senoliai ir patys šeimininkai. Šioje šalyje maistą gamina tiek moterys, tiek vyrai: „Šašlykas nekenčia moteriškų rankų, tačiau, gamindami kitus patiekalus, vyrai dažnai klausia moterų patarimo. Vyrai gali gaminti, tačiau tikromis meistrėmis laikomos moterys“, – komentavo Vrežas Grigorijanas.

Lietuvių ir armėnų kultūra turi panašumų, netgi žodžiai panašūs. Armėnų kalboje šunys – šuns, durys – durs, auksas – oski. Šeimininkas tikina, kad nė vienas armėnas Lietuvoje nesijaučia nuskriaustas.

Anot restorano įkūrėjo armėno Vrežo Grigorijano, tai pirmasis tokio aukšto lygio kaukazietiškos virtuvės restoranas sostinėje. „Armėniško šašlyko ar kebabų galima paragauti pakelės užeigose, bet restorano, kuriame būtų tik kaukazietiškas valgių ir gėrimų meniu, maistą ruoštų patys armėnai, pasitiktų jauki namų aplinka, grotų nacionalinė armėnų tautos muzika, sostinėje dar nebuvo. Vienu metu restorane gali puotauti iki 50 žmonių“, – tvirtina V. Grigorijanas.

Restorane kasdien gros klasikinė armėnų muzika, o nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vakarais pianinu armėniškas melodijas skambins lietuvis Alvydas Pociūnas. Užsukite ir patys įsitikinkite armėnų svetingumu.

Daugiau apie restoraną>>

Elena Germanovič
„Achtamar“ nuotraukos
„Achtamar“ ir Meniu.lt informacija