Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Švęsti šventę – švęsti gyvenimą

2012-10-01
Publicējiet savu rakstu

Šventės gali būti religinės, nacionalinės, tarptautinės arba šeimos šventės. Bet kokiu iš išvardintų atvejų, visų pirma šventė tai laikas skirtas bendrauti, susitikti su seniai, ar kiekvieną dieną, matomais žmonėmis ir palikus visas problemas už durų – šypsotis. Šventės tai atskiras ir svarbus kultūros elementas, per kurias atskleidžiami tautos papročiai, prietarai, demonstruojami skirtingi kulinariniai sugebėjimai ir vaišingumas. Lietuvos švenčių kultūra, kaip ir daug kitų kultūros elementų – paieškų kryžkelėje. Prašmatnūs, gurmaniški pobūviai ir maisto gaminimas ant laužo miške. Ilgametės tradicijos ir nauji švenčių vėjai. Svarbu puoselėti tradicijas ir ne ką mažiau – kurti savo.

Pasaulio skonis – švenčių kultūrose

Geriausias būdas susipažinti su naujais žmonėmis ir kitomis kultūromis – papulti į tradicinę tautos šventę. Tačiau jei norite, kad Jus priimtų, kaip „savą“ svetimoje aplinkoje – turite gerbti ir žinoti vietos tradicijas ir papročius. Jei Indijoje namų šeimininkas norės parodyti, kad jo durys Jums atviros, pakvies prie stalo valgyti tiesiog rankomis. Pabandę be šakutės paimti maistą Prancūzijoje liksite nesuprasti. Kiekviena kultūra turi savo išskirtinumus bet visos turi bendrą vardiklį – maistą.

Iš pirmo žvilgsnio itin santūrūs japonai švenčių gausa pralenkia daugumą pasaulio šalių. Šventės čia skirstomos į grupes. Iš Kinijos atėjusi švenčių grupė sekku švenčiama kas 2 mėnesius. Šventės diena atitinka mėnesio numerį. Per metus švenčiami 5 sekku: Naujieji Metai, Hinamatsuri, Koinobori, Tanabata ir Choyo. Svarbiausia metų šventė, su giliomis tradicijomis – Naujieji metai pradedami švęsti gerokai prieš naujuosius ir baigiami sausio 15 dieną, suvalgant ryžių kukulaitį moči. Pačios n aujųjų metų išvakarės praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius – Oseči - riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4 d. P rieš pat vidurnaktį, linkint ilgo gyvenimo, valgomi ilgi grikių makaronai - tošikoši - soba.
Kitos šventės taip pat tampriai susijusios su maistu ir jų simboliais. Kovo 3 dieną švenčiama persikų šventė, gegužės 5-ąją - koinobori (koi – karpis, noboru – pakilti) šventė. Mažiausiai žinomas sekku, švenčiamas devinto mėnesio devintą dieną (rugsėjo 9 d.) vadinamas chrizantemų sekku, per kurią geriama chrizantemų sake.

Amerikiečiai dievina šventes. Maža to, tai šalis, kuri turi talentą ne tik sukurti naujas šventes bet ir jų tradicijas paskleisti pasaulyje. Vienas svarbiausių JAV švenčių dalyvių – prekybos centrai. Gerokai iš anksto jie praneša apie artėjančias šventes ir gerokai po jų pasitinka šventiniais išpardavimais. Kaip bebūtų amerikiečiai vertina bendravimą ir buvimą kartu, šventės metu, o geriausios lauktuvės jiems – namuose gaminto maisto krepšys.

Mėgstamiausia šventė Amerikoje - Padėkos diena. Šventė glaudžiai susijusi su maistu dėl savo atsiradimo istorijos. 1620 metais į Ameriką atkeliavę piligrimai pirmąją žiemą išgyveno badmetį, o kitą rudenį, sulaukę didelio derliaus, surengė festivalį. Šiandien pagrindinį padėkos dienos stalo elementą kalakutą, tuomet atstojo stirniena. Šventė skirta padėkoti vietiniams gyventojams už pagalbą auginant derlių, šiandien skiriama padėkoms, kurių turi kiekvienas sėdintis už stalo.


Prancūzams – svarbiausia užduotis švenčių laikotarpiu –   nustebinti svečius produktų gausa ir patiekalų išskirtinumu. Buvusieji Prancūzijoje supras, jog tokia užduotis – ne iš lengvųjų. O kur dar šventa taisyklė nepersivalgyti? Per Kalėdas ir Naujuosius metus, kuriuos prancūzai vadina stichine nelaime, be kulinarinių įmantrybių ir meno kūriniui prilygstančių patiekalų lėkštėje, būtini elementai: lašiša, žąsų kepenėlių paštetas „fua gra”, juodieji ikrai, šokoladas ir be abejo šampanas. Prancūzai ne tik geria savo vyną ar šampaną per šventes. Vienas gėrimas netgi turi savo šventę. Božolė (Beaujolais) – jaunas vynas, kurio ragavimo šventė, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį vyksta ne tik Prancūzijoje bet ir visame pasaulyje. Trečiadienio vakarą visi laukia 24 valandos. Kai tik laikrodžiai išmuša vidurnaktį, prancūzai triukšmingai puola atkimšti butelius ir ragauti naujojo božolė vyno. Patariama jauną vyną išgerti iki/per naujus metus.   

Maistas ir gėrimai – neatskiriamas švenčių kultūros akcentas visame pasaulyje

Net didžiausi tradicinės šventės skeptikai negalėtų paprieštarauti, jog maistas ir gėrimai svarbi šventinės kultūros dalis. Pagonybės laikais jokios šventės neapsieidavo be maisto aukojimo, o dabartinės - be šventės šeimininkų vaišingumo demonstravimo. Svarbiausia, kad stalo gausa padėtų, o ne trukdytų bendrauti.

Šventės metu, maistas gali padėti įveikti bendravimo barjerus. Trumpam nukeliaukime į Europos kultūros lopšį – Graikiją. Sunku net įsivaizduoti tylius graikus už stalo, prie kurio įprasta susirinkti visai giminei ir giminės draugams. Susėdimas prie stalo tiek per šventes, tiek įprastos vakarienės metu graikams – proga pabendrauti. Sumaišius pagrindinius ingredientus: karštą temperamentą, skanų šalies maistą ir gėrimus, pamatysite, kaip maisto lėkštės keliauja iš vieno stalo galo į kitą, skamba taurės ir karštai linkima yamas (į sveikatą), o vakaro pabaigoje vyksta peštynės dėl paskutinės alyvuogės.

Lietuvos švenčių kultūrai taip pat būdinga stalo gausa, didelis patiekalų pasirinkimas, vaišingumas. Maistas, jei jis nėra naudojamas vien fiziologinių poreikių patenkinimui – puikus įrankis pristatyti savo ir pažinti svetimas kultūras, išreikšti palankumą artimiems žmonėms ir priimti tokią pat palankumo išraišką iš kitų. Tai įrankis naudojamas visose pasaulio šalyse: rusai pasitikdami svarbius svečius niekada nepamiršta duonos su druska, Japonų filosofija byloja, jog maistas tuo labiau suartina žmones, kuo jis natūralesnis, kuo mažiau termiškai apdorotas ir atitinkantis natūralų skonį, britai nepraleis progos svečiams pasiūlyti arbatos puodelio, amerikiečiai – pasikviesti į barbekiu vakarėlį, o Indijoje, nesuvalgę viso maisto, įžeisite ne tik šeimininkus bet ir jų tikėjimą. Šventės, pobūviai, ar paprasčiausia vakarienė - puiki proga panaudoti šį įrankį, atsipalaiduoti ir švęsti. Jeigu švenčiant Olimpinių žaidynių metu, buvo stabdomi karai - trumpam galima pamiršti visus rūpesčius ir kukliai ar prabangiai, tradiciškai ar ne, su draugais ar su šeima – švęsti.

(Ne)tradicinės tradicijos

Švenčių kultūra kiekvienoje šalyje įdomi tol, kol išlaikomi autentiški jos elementai. Lietuva taip pat turtinga savo unikaliomis švenčių tradicijomis ir papročiais. Išlaikydami ir puoselėdami juos visada turėsime savo išskirtinumą. Tačiau galima būti išradingiems ir neatsisakant tradicijų. Užuot per Šv. Kalėdas keliavę nuo vieno stalo prie kito – sukvieskite visus draugus į snieguotą mišką, išsikepti žąsies ant grilio. Vietoj visą dieną trunkančio šventinio stalo paruošimo – pasirūpinkite maisto produktais ir receptais, o susirinkusiems svečiams į rankas įduokite įrankius – gaminkite maistą kartu. Švęsdami pobūvį restorane ar kavinėje – susipažinkite su virtuvės šefu, paprašykite vakaro metu išduoti skaniausių patiekalų gamybos paslaptis.
Senovės baltų žynių išmintis sako, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo to, kaip mokame švęsti. Nuoširdus linksmumas, privilioja sėkmę, o dėkingumas - mus globojančias antgamtines jėgas. Kurkite savo tradicijas, bendraukite gyvai, skaniai valgykite ir nuoširdžiai švęskite.