Pagrindinis Uždraustojo miesto projektas buvo padarytas 1406-1420 metais imperatoriaus Juandžango užsakymu. Jis nusprendė Kinijos sostinę iš Nankino perkelti į Pekiną. Nuolatos ten gyveno tik imperatorius su jaunesniosiomis žmonomis bei eunuchais, nes suaugusiems vyrams buvo draudžiama nakvoti rūmų teritorijoje. Už nusižengimą grėsė mirties bausmė. Imperatorių rezidencija daugybę kartų buvo perstatoma, dažnai kildavo gaisrai, todėl daugumai pastatų tėra vos 300 metų.
Galinga dešimties metrų aukščio siena ir 50 metrų pločio griovys juosia Uždraustą miestą nuo išorinio pasaulio. Nors jis įkurtas vidury Pekino, viename gausiausiai gyvenamų miestų, 500 metų jis buvo neprieinamas paprastiems žmonėms, kuriems net buvo draudžiama artintis prie Uždraustojo miesto sienų.
Tai, kas vyko taip akylai saugomame imperatorių mieste, turėjo įtakos milžiniškos valstybės, žemyno ir viso pasaulio likimams. Penkis šimtmečius čia gyveno 24 „dangaus sūnūs“, Kinijos imperijos, kuri tūkstantmečius dominavo Tolimuosiuose Rytuose, valdovai.
Didžiausias rūmų kompleksas pasaulyje - tai buvusios Kinijos imperatorių galybės ir turtų simbolis. Rūmai užima didžiulę stačiakampio formos 961 x 753 metrų teritoriją. Ji tankiai užstatyta, nes rūmų, kuriuose gyveno tūkstančiai žmonių, poreikiai buvo milžiniški. Čia yra nuostabūs sodai, šventyklos, virtuvės, haremas. Visa tai tam, kad būtų tenkinama kiekviena imperatoriaus užgaida. Visame Uždraustame mieste - kaip byloja legenda - yra 9999 patalpos, nors iš tikro buvo suskaičiuota 8886.
Uždaras „miestas mieste“ yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą ir šiandien yra didžiausias Kinijos muziejus. Kas slypi už jo sienų?
Uždraustasis miestas, pagal kinų tradiciją, išsidėstęs iš šiaurės į pietus. Ant kiekvieno rūmus supančios sienos kampo buvo pastatytas bokštas su daugiaaukščiu stogu. Į vidų veda keturi simetriškai išdėstyti vartai. Pagrindiniai ir ištaigingiausi Pietiniai vartai, taip pat vadinami Penkių feniksų vartais. Nuo jų prasideda turistiniai maršrutai po Uždraustąjį miestą. Jis padalytas į dvi pagrindines dalis - pietinę (ji paprastai vadinama Vidiniu kiemu) ir šiaurinę, arba vadinamąjį Išorinį kiemą.
Pietinėje dalyje išsidėstę įspūdingiausi pastatai – nuostabaus grožio Aukščiausios harmonijos vartai ir to paties pavadinimo paviljonas, kuris yra didžiausias visame komplekse. Jo terasa pastatyta iš balto marmuro, kuris buvo gabenamas iš akmens skaldyklų, esančių net už 500 kilometrų nuo Pekino. Šiame paviljone vykdavo
svarbiausios ceremonijos - karūnavimai, aukščiausių laipsnių suteikimai kariams. Imperatorius čia priimdavo oficialius svečius, o dideliame kieme priešais pastatą vykdavo kariniai paradai.
Oficialių renginių išvargintas imperatorius ilsėdavosi už šio pastato esančiame Vidinės harmonijos paviljone. Kartu su svečiais ir dvariškiais imperatorius puotaudavo Išsaugotos harmonijos paviljone. Iš karto už jos yra nedideli vartai, pro kuriuos galima patekti į šiaurinę rezidencijos dalį, kur įsikūrę privatūs apartamentai, taip pat nedideli imperatorienės bei daugybės imperatoriaus favoričių rūmai. Pavargęs imperatorius galėdavo pailsėti augalų apsuptyje. Šiauriniame rezidencijos pakraštyje yra puikiai prižiūrimas sodas. Netoliese nenuilstamai triūsė virtuvių darbininkai, pasirengę išpildyti kiekvieną imperatoriaus užgaidą.
Kai kuriuose Pekino restoranuose iki šiol patiekiami valgiai, gaminami pagal rūmų virtuvės receptus. Imperijai žlugus, geriausi virėjai pradėjo dirbti miesto restoranuose ir ruošė valgius pagal rūmuose išbandytus receptus.
Rūmų magija
Imperatoriaus rezidencijos architektūrinis planas turėjo magišką prasmę. Visame Pekine buvo draudžiama statyti pastatus, aukštesnius nei Uždraustajame mieste, nes niekas negalėjo būti aukščiau „dangaus sūnų“.
Todėl Kinijos sostinėje trūksta pagodų, smingančių į dangų budistų šventyklų, būdingų kitiems Kinijos regionams. Pastatai (ypač reprezentacinėje dalyje) išdėstyti simetriškai - tai turėjo padėti išlaikyti ramybę ir pusiausvyrą. Pagrindiniai vartai įrengti pietinėje dalyje. Kinų įsitikinimu, iš tos pusės plūsta energijos teikiantis jan pradas, o priešais šiaurinius vartus (Įgimtos galios vartai) yra supiltas dirbtinis kalnelis, kad sulaikytų blogas „sroves“.
Spalvos čia taip pat turi savą reikšmę. Raudona (sienų ir kolonų) - tai, anot kinų, spalva, užtikrinanti laimę, o į akis krintantis stogų geltonis, padengtas glazūruotomis čerpėmis, - tai spalva, kuri galėjo būti naudojama tik imperatoriaus rezidencijoms. Tik vieno stogo spalva kitokia. Imperatoriaus bibliotekos stogas raudonų čerpių, mat jos turėjo ją saugoti nuo gaisrų, nes Kinijoje raudona spalva siejama su vandeniu.
Imperatoriška kolekcija
Imperatoriai per šimtmečius yra sukaupę puikią meno kūrinių kolekciją, kai kuriems jų jau keli tūkstančiai metų. Tai lėmė kinų pagarba praeičiai ir tradicijoms. Todėl senuosiuose imperatorių rūmuose, kurie dabar oficialiai vadinami Rūmų muziejumi, yra per milijoną eksponatų! Trūksta vietos kai kuriems jų eksponuoti, todėl statomos požeminės parodų salės. Imperatoriai kolekcionavo porcelianą, bronzos, lako ir dramblio kaulo gaminius. Jie būdavo siunčiami kaip dovanos iš visos Kinijos. Taip pat sukaupta tradicinės kinų dailės ir kaligrafijos darbų kolekcija.
Imperatoriai turėjo vieną bendrą bruožą: jie labai mėgo visokius mechanizmus, o ypač žavėjosi mechaniniais, dailiai puoštais laikrodžiais. Žinodami šią imperatorių silpnybę, Europos pirkliai ir ambasadoriai dažnai juos dovanodavo, kad pelnytų Kinijos valdžios palankumą.
Ketvirtąjį dešimtmetį baiminantis karo su Japonija dalis vertingiausių daiktų buvo paslėpta Kinijos gilumoje. 1949 metais išvežta į Taivaną. Tuo metu ten glaudėsi Čang Kaiši Vyriausybė, kuri nepripažino komunistinės Kinijos režimo. Šiuo metu tuos eksponatus galima pamatyti Taibėjaus muziejuje.
Uždraustąjį miestą apžiūrėti per vieną dieną neįmanoma. Jis atidarytas lankytojams nuo 8.30 iki 19 valandos. Į visas sales bilietai kainuoja apie 20 litų. Įeinant galima išsinuomoti įvairiomis kalbomis įrašytas kasetes, kuriose pasakojama apie įvairius objektus. Anglų kalba pasakoja Rodžeris Muras, kadaise vaidinęs Džeimsą Bondą.
Pagal užsienio spaudą
„Focus“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
