Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Egzotiniai vaisiai, kurių būtina paragauti keliaujant

2022-10-17
Publicējiet savu rakstu

Visada noriai išbandote naujus, dar nematytus produktus? Kelionių metu stengiatės paragauti kuo daugiau vietinių patiekalų? Nebijote eksperimentuoti virtuvėje ir išbandyti naujus derinius? Jei taip, esate ne tik smalsus žmogus, tačiau ir drąsus valgytojas. O tai reiškia, jog šis straipsnis būtent jums! Siūlome paskaityti apie egzotinius vaisius, kurių būtina paragauti keliaujant (tiesa, dalį jų, šiais laikais, jau galima įsigyti ir Lietuvoje). Kai kurie iš jų – saldūs ir priverčiantys pasijusti tarytum devintame danguje. Kiti – pasižymi savitomis savybėmis. Daugiau apie tai – šiame tekste.

 

Durijus – vaisių karalius, pasižymintis išskirtiniu kvapu

Esame pripratę, jog dauguma vaisių turi viliojantį kvapą. Saldų su kartais juntama švelnia rūgštele. Tačiau Pietryčių Azijos šalyse populiarus durijaus vaisius – viso to priešingybė. Tiesa, kol vaisius dar noksta, jo kvapas – ne pats maloniausias, tačiau ne itin stiprus. Tačiau sunokusio, o ypač gesti pradėjusio durijaus kvapas – sunkiai pakeliamas. Ne veltui tokiose šalyse kaip Tailandas, vaisių draudžiama įsinešti į viešbučius, viešąjį transportą ar kitas viešąsias patalpas. Durijaus smarvė yra ir viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaisius transportuojamas tik nedideliu atstumu – įsigyti jo už Pietryčių Azijos ribų gana sunku.

Šio straipsnio pavadinimas – „Egzotiniai vaisiai, kurių būtina paragauti keliaujant“. Tad tikriausiai jums iškilo klausimas, kodėl rekomenduojame paragauti vaisiaus, kurį ką tik apibūdinome kaip pasižymintį nemaloniu kvapu. Ogi todėl, jog priešingai nei kvapas, durijaus minkštimo skonis – išties gardus. Jis dažniausiai valgomas šviežias, tačiau dažnai iš durijaus gaminami ir kiti patiekalai – pyragėliai, saldainiai, ledai ir kt. Tailando gyventojai durijų įvardina kaip visų vaisių karalių. Tad jei viešėsite Pietryčių Azijos šalyse, išbandykite! Tik prisiminkite, geriau prieš ragaujant užsikimšti nosį.

 

Garcinija – „kruvinasis vaisius“

Mangostaninė garcinija – visžalis medis, kilęs iš Azijos tropikų. Tačiau šiais laikais jis auginamas viso pasaulio tropinėje zonoje, tad jei planuojate keliauti į vieną iš tropinių valstybių, turėkite omenyje – verta paragauti garcinijos vaisiaus!

Garcinija – maždaug obuolio dydžio, tamsiai violetinės spalvos. Lukštenant vaisių ir stipriau paspaudus žievelę ištrykšta sodrios spalvos sultys, kurios aptaškiusios drabužius gali atrodyti lyg kraujo dėmės. Dėl šios priežasties garcinija kartais vadinama „kruvinuoju vaisiumi“.

Visgi, peiliu įpjovę garcinijos žievelę vaisių išlukštensite be didelių bėdų. Viduje slypi šviesios skiltelės, kurios yra kiek saldoko skonio. Tačiau tuo pačiu juntama ir rūgštelė bei lengvas aitrumas. Klausiate, ką primena garcinijos skonis? Labai sunku atsakyti – jis išties unikalus, sunkiai palyginimas su kitais vaisiais. Dėl šios priežasties, jei tik turėsite galimybę – paragaukite. Supažindinsite savo gomurį su dar neatrastu skoniu.

 

Peruvinė anona

Peruvinė anona – tai Pietų Amerikos vakarinėje dalyje bei Šiaurės Amerikos pietuose auginamas augalas. Kilmės šalimis laikomos Peru (ne veltui toks šio augalo pavadinimas), Ekvadoras ir Čilė. Tad jei viešėsite šiuose kraštuose, siūlome paragauti peruvinės anonos vaisiaus. Kodėl? Pirmiausia, dėl puikaus skonio. Minkštimo konsistencija kiek panaši į bananą, o skonis saldžiai rūgštus. Vaisius valgomas tiek vienas, tiek naudojamas kaip sudėtinė dalis, pavyzdžiui, kokteiliuose.

Kaip ir dauguma vaisių, anona – turtinga vitaminais. Ypatingai, vitaminu C. Taip pat vaisius gausus mineralais, tokiais kaip kalcis ar fosforas, vitaminais B1 ir B2. Ir skanu, ir naudinga organizmui! Tik ragaudami nepamirškite, jog tiek žievelė, tiek sėklos – nevalgomos. Mėgaukitės tik minkštimu.

 

Gyvatės vaisius – valgomoji salakpalmė

Pietryčių Azija gali pasigirti išties išskirtinių vaisių gausa. Dar vienas iš jų – valgomoji salakpalmė, kuri šnekamojoje kalboje dažnai vadinama gyvatės vaisiumi. Tokio pavadinimo priežastis gana akivaizdi – vaisiaus žievelė primena gyvatės odą. Rusvi atspalviai, grublėtas paviršius, netgi žvyneliai – iš pirmo žvilgsnio šis vaisius tikrai nežadina noro jo paragauti.

Įdomu tai, jog nulupus žievelę vaisių dar saugo ir plonytė odelė – tarytum membrana. Ji taip pat nevalgoma, būtina švelniai nulupti. O tada... Tada jus pasitinka puikiausias desertas, vaisius, kuris savo skoniu šiek tiek primena obuolio, žemuogės ir ananaso mišinį.  Labai gardu! Ir dar kartą įrodo, jog posakis „nespręsk apie knygą iš viršelio“ yra teisingas.

 

Duonvaisis – dar vienas išskirtinio kvapo vaisius

Stambusis duonmedis – medžių rūšis, kilusi iš Pietų Indijos. Tačiau šiandien jie paplitę tropiniuose pasaulio regionuose: tiek Pietryčių Azijoje, tiek Australijoje, Karibų regione, Pietų Amerikoje. Šie medžiai – ypatingi, mat užaugina kone didžiausius vaisius visame pasaulyje. Lietuviškai šie vaisiai vadinami duonvaisiais.

Įdomu tai, jog duonvaisis valgomas tiek sunokęs, tiek ne. Sunokęs jis primena ananasus, mangus ar bananus. Ragaujamas tiek vienas, tiek naudojamas įvairių desertų gamybai. Nesunokęs vaisius savo tekstūra itin primena mėsą – vištieną ar plėšytą kiaulieną. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais jis itin išpopuliarėjo veganiškoje virtuvėje. Prieskoniais duonvaisiui galima suteikti mėsos skonį, tad šis vaisius tampa puikiu mėsos pakaitalu sriubose, troškiniuose, burgeriuose ar pan.

Beje, nors smardžiausio vaisiaus konkursą laimėtų mūsų jau aptartas durijaus vaisius, duonvaisis – rimtas jo konkurentas. Neperpjauto vaisiaus kvapas primena pūvančius svogūnus. Tiesa, perpjovus nemalonų kvapą užgožia saldus duonvaisio minkštimas.