Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Pokalbis su maisto tinklaraščio „Valgeat“ autore Gintare Veličke: „Visada noriu išbandyti naujus patiekalus ir skonių derinius“

2022-09-14
Publicējiet savu rakstu

Koks žmogus esate jūs: turite kelis „firminius“ patiekalus ir gaminate tik juos? O gal, atvirkščiai, mėgstate išmėginti vis naujus receptus, skonių derinius, todėl jūsų namuose to paties patiekalo du kartus neparagausi? Mano naujausia pašnekovė, tinklaraščio „Valgeat“ autorė Gintarė Veličkė pripažįsta – ji labiau atitinka antrąjį variantą. Virtuvėje moteris mėgsta išbandyti naujus patiekalus, dažnai netgi mesti sau iššūkį ir pagaminti sudėtingą, daug pastangų reikalaujantį šedevrą. Dėl šios priežasties jos vyras kartkartėmis netgi skundžiasi – tokį skanų patiekalą paruošusi žmona antrą kartą nė neketina jo gaminti! Bent jau artimiausiu metu. Tačiau naujų skonių Veličkų namuose tikrai nestinga. Apie aistrą kulinarijai, tinklaraštį „Valgeat“ ir kalbamės su Gintare šiame interviu. Kviečiu skaityti!

 

Paauglystėje dalyvaudavo kulinariniuose konkursuose

Mudviejų pokalbio pradžioje Gintarės klausiu – kada užgimė jos aistra kulinarijai: vaikystėje ar jau paaugus. Moteris šypteli – paauglystėje: „Mama ką nors gamindavo, o mes su sese norėdavome jai padėti. Kiek vėliau, stengdavomės mamą nustebinti – kol ji dirbdavo, mes išvirdavome kokią nors sriubą ar pagamindavome kitą patiekalą. Vis norėjosi išbandyti naują receptą – taip po truputį ir užgimė smagumas gaminti, meilė kulinarijai“, – pasakoja mano pašnekovė.

Paklausta, koks patiekalas tuo metu buvo jos „arkliukas“, Gintarė atsako nedvejodama – bulvių pyragas: „Tai – desertas, saldus pyragas. Išbandėme ir labai patiko. Netgi dalyvavome su šio pyrago receptu konkursuose“, – prisimena ji ir juokiasi, jog teko šį pyragą pagaminti ir visai neseniai: „<...> po kokių dešimties metų pertraukos. Draugai buvo labai pasiilgę ir prašė pagaminti. Išties labai išskirtinis pyragas“.

Receptų konkursuose Gintarė, drauge su seserimi, pradėjo dalyvauti būdama maždaug 16-os. Šiuos konkursus organizuodavo įvairiausi žurnalai, tinklalapiai: „Gamindamos užsirašydavome receptą ir tiesiog nusiųsdavome. Konkursai būdavo organizuojami pagal temas – įvairioms šventėms skirti patiekalai ir panašiai. Man labai patikdavo pasukti galvą ir sukurti kokį nors įdomesnį receptą – tai būdavo tikras iššūkis. Išbandyti naujus patiekalus ir skonių derinius mėgstu ir šiandien“, – teigia moteris.

 

Mėgsta išbandyti naujoves, tačiau yra gana išranki

Nors kulinarija Gintarę žavėjo, rinkdamasi studijas apie virtuvės šefės specialybę ji negalvojo: „Kulinarija visada buvo labiau kaip hobis“, – teigia ji. Šiuo metu moteris dirba komercijos vadybininkės darbą, o grįžusi po darbo dienos pasiilsi gamindama: „Tai man kaip meditacija. Maisto gamyba man nenusibosta ir labai patinka. Aišku, būna dienų, kai grįžtu pavargusi ir nesinori gaminti – tada pavalgau kažką greitai. Bet jei jau pradedu gaminti, tai man negaila nei laiko, nei jėgų. Pramoga pačiai sau“, – šypteli Gintarė. Moteris išduoda, jog mėgsta ne tik gaminti, tačiau ir ragauti įvairius patiekalus: „Jeigu ateinu į kavinę, tai būtinai užsisakysiu tai, ko dar nesu bandžiusi <...> Vis dėlto, anksčiau galvojau, kad esu visai neišranki valgytoja. Bet, paskutiniu metu, kiek pakalbu su draugais ir išvardinu, ko nemėgstu valgyti, susidariau įspūdį, kad gal esu kiek išrankesnė už kitus. Tačiau apskritai, tai labai mėgstu tiek ragauti, tiek gaminti naujoves“, – teigia mano pašnekovė.

 

Sunkumų kėlė maisto fotografija

Gintarė pasakoja, jog yra turėjusi ne vieną maisto blog‘ą. – keldavo savo receptus į internetą. Tačiau pripažįsta – tuo metu užrašyti receptus jai neatrodė lengvas darbas, todėl tinklaraščio idėją vis numesdavo į šoną. Galiausiai, apsisprendė – ši veikla jai patinka ir nori turėti savo tinklaraštį. Taip ir gimė „Valgeat“ paskyra: „Manęs tai sesė, tai kokia draugė paprašydavo parekomenduoti receptų. Supratau, jog turint tinklaraštį, galima nusiųsti nuorodą. Taip paprasčiau, negu kiekvieną kartą iš naujo aprašyti receptą kiekvienam žmogui atskirai“, šypsosi ji.

„Panašiu metu susikūriau blogą, facebooko paskyrą ir instagramą. O prieš kokius metus ir tinklalapį valgeat.lt. Pirminis blogas šiuo metu jau nebenaudojamas, nes pagrindu tapo tinklalapis“, teigia Gintarė. Pasak jog, aprašyti receptus jau nebėra toks iššūkis kaip anksčiau – svarbiausia gaminimo metu viską sverti, kad aprašyme galėtų tiksliai sužymėti, kiek ir kokių produktų reikia. Sunkumų kartkartėmis kelia maisto fotografija: „Ne visada skonį pavyksta perteikti nuotraukoje. Pavyzdžiui, troškinį fotografijoje tikrai sunku pateikti gražiai, nors jis ir labai skanus. Tikrai yra buvę atvejų – toks skanus patiekalas, taip norisi pasidalinti receptu, o nuotrauka – nieko gero! Net nepasakytum, kad patiekalas toks skanus“, pasakoja tinklaraštininkė ir užsimena, jog su nuotraukomis jai itin padėjo vyras: „Jis – operatorius, filmuoja video filmukus šventėms, todėl turi gerą įrangą, gerą fotoaparatą. Tai vyras man vis pagelbėdavo, o paskui ir man parodė, kaip nusistatyti fotoaparato parametrus, kad būtų geresnė kokybė“, apie iškilusius iššūkius ir kaip juos sprendė pasakoja moteris.

Šiandien tinklaraštyje „Valgeat“ galima rasti įvairiausių receptų. Tačiau pati Gintarė pastebi – daugiausiai peržiūrų ir reakcijų susilaukia paprastesni, lengvesni receptai. Matyt, žmonės nenori ilgai suktis virtuvėje, o trokšta nesunkaus ir greito būdo paruošti ką nors skanaus. 

 

Vis nauji iššūkiai

Kaip jau tikriausiai supratote, Gintarė mėgsta iššūkius virtuvėje. Dėl šios priežasties ji ne tik išbando naujus receptus ir kelia juos į savo tinklaraštį, tačiau kartais organizuoja ir vakarienes draugams. Viskas vyksta panašiai kaip laidoje „Mano virtuvė geriausia“: moteris į svečius pasikviečia 10–12 draugų ir jiems gamina trijų patiekalų vakarienę. Užkandį, pagrindinį patiekalą ir desertą: „Tokias vakarienes esame darę kelis kartus. Paruošdavau meniu, nusiųsdavau draugams, susitardavome laiką ir laukdavau svečių. Tuo metu gyvenau bute, todėl mano virtuvė buvo labai mažytė. Iššūkis ne menkas – ant mažo staliuko susidėlioti tiek lėkščių <...> Kaip minėjau, nemėgstu to paties patiekalo gaminti keletą kartų. Todėl vakarienei sugalvodavau patiekalus, kurių pati iki tol dar nebuvau gaminusi“, – šypsosi Gintarė užsimindama, jog pati sau apsisunkindavo užduotį. Visgi, įprastai visi patiekalai pavykdavo gerai: „Išskyrus, buvo vienas atvejis, kai aparatas perplakė grietinėlę. Vis dėlto, turėjau papildomą pakelį grietinėlės, tai viskas nesibaigė blogai – tiesiog svečiams teko ilgiau palaukti, kol iš naujo ją suplakiau“, – prisimena mano pašnekovė.

Paklausta, ar ateityje nenorėtų išsikelti sau dar daugiau iššūkių ir, pavyzdžiui, atidaryti kavinukę ar išleisti receptų knygą, Gintarė neneigia – tokių svajonių ji turinti: „Vaikystėje turėjau svajonę išleisti savo knygą. Tuomet negalvojau, kad tai galėtų būti receptų knyga. Bet paskutiniu metu pagalvojau, kad jeigu mano svajonė buvo išleisti knygą, kodėl tai negalėtų būti receptų knyga? Tokių minčių yra. Taip pat pasvajoju turėti savo maisto vagonėlį, su kuriuo galėčiau važiuoti į šventes... Svajonių yra, bet konkrečių planų, kol kas, dar ne“, – mudviejų pokalbį svajingai pabaigia Gintarė.

 

Autorė: Rut Javič