Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Maisto tinklaraščio „Itsmevelina“ autorė Evelina Švaikauskaitė: „Tinklaraštyje atsispindi mano pačios mitybos įpročiai“

2022-09-28
Publicējiet savu rakstu

„Tinklaraštis atspindi ne tik mano aistrą maisto gaminimui, bet ir mano asmeninius mitybos įpročius. Stengiuosi, kad mano maisto racione nuolatos vyrautų įvairovė“, – teigia mano pašnekovė Evelina Švaikauskaitė. Ir išties, receptų įvairovės jos tinklaraštyje „Itsmevelina“ nestinga: nuo purių rikotos blynelių ar rudeniškam orui puikiai tinkančio obuolių trupiniuočio, iki įvairiausių sriubų, troškinių, paukštienos, veganiškų patiekalų ir kt. Jeigu trūksta idėjų, ką gi skanaus pasigaminus, rekomenduoju apsilankyti.

Na, o su Evelina, šiame interviu, kalbamės apie jos atrastą meilę gaminti, gyvenimą Olandijoje, tinklaraštį, maisto fotografiją, kitų šalių virtuves. Kviečiu skaityti.

 

„<...> gaminti pamėgau tada, kai 2018 metais laimės ieškoti išvykau į žemumų kraštą – Olandiją“, – rašote savo tinklaraštyje. Ar galite papasakoti plačiau: kodėl nusprendėte vykti į Olandiją? Ir kaip, būtent šiame gyvenimo etape, atradote meilę maisto gamybai?

 Viena iš priežasčių, išvykti gyventi į Olandiją, buvo smalsumas. Visada norėjau išbandyti save ir susikurti gyvenimą iš pagrindų kitoje šalyje, praplėsti akiratį. Taip pat labai traukė karjeros galimybės. Išvykau ten neturėdama jokio darbo pasiūlymo, bet po pusės metų paieškų įsidarbinau Europos Kosmoso Agentūroje, kur galėjau įgyti tarptautinės darbo patirties ir susipažinti su daug labai įdomių žmonių. Šiame paieškų etape atsirado didesnis noras tyrinėti maisto produktus ir su jais eksperimentuoti.

Dar prieš išvykstant buvau tas žmogus, kuris mėgsta šniukštinėti po prekybos centrą ir tyrinėti vos ne kiekvieną įdomesnį produktą, bet Olandijoje tai ypač suaktyvėjo. Savaitgaliais eidavau į turgelius ir į mielas, jaukias parduotuvėles, kuriose ieškodavau dar neragautų skonių. Grįžusi namo eksperimentuodavau ir po truputį tai evoliucionavo į hobį, kuriuo norėjosi pasidalinti ir su kitais.

 

Kokį įspūdį jums paliko olandų virtuvė? Galbūt yra patiekalų ar produktų, kurių pasiilgote ir nerandate Lietuvoje?

 Olandų virtuvė man yra labai artima, ypač dėl jų taip mėgstamos matjes silkės. Olandai matjes silkę valgo su svogūnais ir užsikąsdami juoda duona. Šitaip silkutę valgydavau dar prieš išvykstant į Olandiją. Kalbant apie desertus – man sunku atsispirti guminukams su saldymedžiu, dar kitaip vadinamais anyžiniais guminukais. Olandijoje yra labai didelis jų pasirinkimas, nemažai veganiškų opcijų. Jų pasiilgstu labiausiai, nes Lietuvoje veganiškų anyžinių guminukų randu tik vienoje parduotuvėje.

 

O kokių lietuviškų patiekalų ilgėjotės būdama Olandijoje?

 Sąrašas galėtų būti labai ilgas. Visuomet į Olandiją keliaudavau su nemažu lagaminu lietuviškų maisto produktų. Lietuvoje turime tiek daug skanaus maisto, kurio man be galo trūko svetur: kalakutienos gaminiai (dešrelės, kumpeliai), įvairiausi rūkyti ir džiovinti varškės sūriai, varškė, varškės sūreliai ir t.t. Kraudavau viską į šaldiklį ir vėliau, atitirpinus, su didžiausiu pasimėgavimu valgydavau.

 

Žvelgdama į jūsų instagram profilį susidariau įspūdį, jog mėgstate keliauti. Kokia valgytoja esate kelionių metu: atsargi ar linkusi ragauti visas naujoves? Kokios šalies virtuvė jums paliko didžiausią įspūdį?

Save pavadinčiau atsargia ragautoja. Prieš bandydama kažką naujo, esu linkus pasidomėti kokie produktai buvo naudoti, kaip vyko gamybos procesas ir t. t., nes man patinka žinoti ką ragauju. Drąsiausiai valgau veganišką maistą. Kelionių metu man labai patinka tyrinėti tos šalies maistą, tad tikrai apsilankau kokiame restoranėlyje ir parsivežu namo parduotuvėse rastų produktų. Kol kas iš aplankytų šalių man labiausiai patiko Italijos virtuvė. Paprasti, bet kokybiški produktai yra svarbiausia. Labiausiai patinka šviežia ciabatta ar focaccia su kokybišku alyvuogių aliejumi bei baziliko lapeliais, grybų pica su raudonaisiais svogūnais, tiramisu.

 

Kas jums yra maisto gamyba: meditacijos forma/pabėgimas nuo rutinos ar atvirkščiai –  rutina, kasdienybė?

Rutiną priimu kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, man ji patinka, todėl nuo jos bėgti nesinori. Ji man kaip tik padeda atrasti balansą ir gerai jaustis. Viskas, ką mes darome ilgesnį laiko tarpą, vienaip ar kitaip, tampa rutina. Nemanau, kad maisto gaminimas man yra pabėgimas ar meditacijos forma. Maisto gamyba yra veikla, kuri man labai patinka ir teikia daug džiaugsmo.

 

Mėgstate eksperimentuoti virtuvėje: iš kur semiatės įkvėpimo? Ar eksperimentai dažniausiai pasiteisina? Ar, vis dėlto, būna ir nevykusių bandymų?

Įkvėpimo semiuosi visur – iš kolegų atsineštų pietų, restoranų, socialinių tinklų ar knygose pamatytų receptų. Aplinkoje yra labai daug įkvepiančių žmonių ir vietų. Tad stengiuosi pastebėti ir užfiksuoti man patikusius patiekalus, o tada jau prasideda eksperimentai virtuvėje.

Eksperimentai pasiteisina: net jei patiekalas nepavyko, visada iš jo gali kažko išmokti. Tokių atvejų, kai kažkas nepavyksta, pasitaiko retai. Dažniausiai receptai gaunasi tikrai gerai, nes prieš pradedant gaminti apgalvoju viską iki smulkiausių detalių. Bet neslėpsiu, nesėkmių tikrai būta, tačiau esu linkusi nepasiduoti ir bandyti, kol gausis. Pavyzdžiui, pavlova pavyko tik iš 5 karto. Nebuvo lengva, nes kas kartą reikėjo pergalvoti kiekvieną žingsnį ir pamąstyti, kur galėjau padaryti klaidą. O tai užtrunka laiko (šypteli).

 

Ar galėtumėte teigti, jog jūsų mityba – sveika? Kokių pagrindinių valgymo principų laikotės?

Nesu linkusi skirstyti produktų/mitybos į sveiką arba ne. Renkuosi valgyti viską, o kraštutinumai, maisto skirstymas – tai dalykai, kurių stengiuosi nedaryti. Svarbiausia, kad organizmas gautų kuo įvairesnių medžiagų. Pati asmeniškai esu supratus, jog man geriausia yra valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai. Tuomet nėra sunkumo jausmo ir galiu produktyviai leisti dieną.

 

Papasakokite apie savo tinklaraščio pradžią. Ar tai buvo ilgai brendęs projektas?

Apie tinklaraštį galvoti pradėjau tada, kai ėmiau dažniau dalintis receptais. Buvo 2020-ieji metai, karantinas. Beveik visą laiką praleisdavau namuose – puikus metas nuveikti ką nors produktyvaus. Nuo minties apie tinklaraštį iki jo įgyvendinimo praėjo kokie du mėnesiai, nes nesu linkusi atidėlioti. Jei kažką sugalvoju – pats geriausias metas viską pradėti yra kaip įmanoma greičiau.

 

Kas, turint maisto tinklaraštį, užima daugiausiai laiko: sugalvoti patiekalo idėją, jį pagaminti, aprašyti, nufotografuoti? O gal visai kas kita?

Didžiausias iššūkis, iš pradžių, buvo viso koncepto paieškos. Tai yra, ką aš noriu ištransliuoti ir kaip tai noriu daryti. Pradedant receptais, kuriais noriu dalintis. O taip pat – jų pateikimu, logotipu, tinklaraščio pavadinimu.

Įgyvendinus šiuos dalykus atsiranda kiti, kurie irgi užima nemažai laiko. Bet kai dalykas patinka, nė nepajauti to laiko. Ilgiausiai užtrunka pasiruošti patiekalo gaminimui, nes esu linkusi apgalvoti kiekvieną ingredientą, jo kiekius. Na, ir aišku, paties patiekalo gaminimas. Būna atvejų, kai jo nepavyksta pagaminti iš karto ir tuomet sėdi, analizuoji, ką reikėtų daryti kitaip. O jau kai viskas gaunasi – nufotografuoti, aprašyti ir įkelti į tinklaraštį yra pati lengviausia užduotis.

 

Jūsų tinklaraštis pasižymi receptų įvairove: nuo įvairiausių desertų iki sriubų, užkandžių, pagrindinių patiekalų. Galbūt pastebite tendencijas: kokie receptai sulaukia daugiausiai jūsų sekėjų dėmesio?

Tinklaraštyje atsispindi mano pačios mitybos įpročiai. Įvairovė ir balansas man yra patys svarbiausi mitybos aspektai. O pastebėti, ką mėgsta žmonės, – nesudėtinga. Labiausiai juos patraukia desertai ir paprastai pagaminami patiekalai, kur būtų galima panaudoti sezonines daržoves ar vaisius.

 

Pakalbėkime apie maisto fotografiją: mokėtės to? Ar tiesiog turite savyje pajautimą, kaip gražiai įamžinti patiekalą?

Fotografija mane domino jau nuo mokyklos laikų. Bet veidrodinį fotoaparatą įsigijau tik po pirmo kurso. Važiavau į Suomiją braškių skinti, kad užsidirbčiau jam. Tai nuo to laiko mėgavausi darydama fotosesijas artimiesiems, ieškodavau momentų, kuriuos galėčiau užfiksuoti, gamtoje. Studijų laikais fotografuodavau universiteto renginius. Vėliau tai darydavau vis mažiau ir mažiau. Iki tol, kol pradėjau gaminti maistą ir jį įamžinti. Atrodo, kad fotografiją atradau iš naujo ir mane tas labai džiugina iki šiol.

Fotografijos mokiausi skaitydama knygas ir ieškodama informacijos internete. Man atrodo, kad savyje turiu pajautimą kaip kadras turėtų atrodyti. Nėra sudėtinga estetiškai ir harmoningai pateikti patiekalus.

 

Gal turite kokių nors triukų: ką daryti, jog maistas nuotraukose atrodytų patraukliai?

Siekiant kuo patraukliau perteikti maistą nuotraukose, siūlyčiau naudoti neutralų foną. Tam, kad visas dėmesys būtų sukoncentruotas į maistą ir neblaškytų fone esanti namų aplinka, daiktai. Pati jau kelerius metus laikausi vienodo stiliaus, t. y. nuotraukose naudoju pilko melanžo foną, kuris padeda akcentuoti fotografuojamą maistą. Taip pat labai svarbu tai, su kuo įamžinate patiekalus. Man asmeniškai pakanka telefono su gera kamera. Dažnai sulaukiu klausimų su kuo fotografuoju. Tai nėra veidrodinis fotoaparatas. Šiuo metu man puikiai pakanka iPhone 11, mėgstu fotografuoti „Portrait“ režimu.

 

Jūsų pagrindinė veikla – darbas IT įmonėje. Tinklaraštis – labiau hobis. Ar negalvojate šio hobio paversti pagrindiniu pajamų šaltiniu?

Tiek pažvelgus atgal į praeitį, tiek pamąstant dabar, tokių minčių nebuvo ir nėra. Nenoriu įsprausti į rėmą veiklos, kuri man labai patinka. Mano pagrindinis tikslas yra mėgautis maisto gaminimu ir tuo dalintis. O jeigu iš to ateis kažkokios pajamos – valio. Jei neateis – irgi nieko tokio. Darbas, kurį dirbu, man labai patinka. Tai yra sritis, kuri yra labai įdomi ir perspektyvi. Jausčiau didelę tuštumą be to savo gyvenime. Manau, kad abu šiuos dalykus, tiek darbą IT įmonėje, tiek savo hobį, galiu suderinti ir jausti pilnatvę turėdama juos abu.

 

Pabaigai: koks receptas, šiuo metu, yra jūsų pačios favoritas?

Mano pats mėgstamiausias receptas yra kimchi. Tai yra taip plačiai panaudojamas produktas, jog stengiuosi jo visada turėti namuose. Jis tinka valgyti kaip pagardas prie įvairiausių patiekalų, su juo gaminu karštus sumuštinius su avokadu ir čederio sūriu, turiu mėgstamą sriubą su kimchi ir udon makaronais. Panaudojimas tikrai platus, o ir pasigaminti nėra sudėtinga. Dar vienas pliusas, kad kimchi šaldytuve gali stovėti iki kelių mėnesių, tad nereikia skubėti jo suvalgyti, o laikui einant jis darosi vis skanesnis.

Ačiū už pokalbį!

 

Autorė: Rut Javič