Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Pasaulio virtuvės: 5 Kalėdinio stalo tradicijos

2018-12-24
Publicējiet savu rakstu

Žiemos šventės visame pasaulyje yra neatsiejamos nuo gausių vaišių ir gardaus maisto, tačiau skirtingose šalyse Kalėdoms yra ruošiami vis kitokie patiekalai.

Pasaulio virtuvės: 5 kalėdinio stalo tradicijos

Kalėdų išvakarėse daugelis iš mūsų sėdame prie dvylika patiekalų nukrauto Kūčių stalo, o Kalėdoms valgome baltą mišrainę užsigerdami spanguolių kisieliumi. Žiemos šventės visame pasaulyje yra neatsiejamos nuo gausių vaišių ir gardaus maisto, tačiau skirtingose šalyse Kalėdoms yra ruošiami vis kitokie patiekalai.

Pasižvalgykime po 5 pasaulio virtuves: kaip šventinis stalas atrodo kitur?

1.Prancūzija.

Prancūzija didžiuojasi viena prabangiausių ir išskirtiniausių virtuvių pasaulyje – nenuostabu, kad ir Kalėdinis stalas šioje šalyje nestokoja išradingumo. Iš šventinių patiekalų galima paminėti austres, rūkytą lašišą, kaštonais kimštą kalakutą ar keptą žąsį. Retas prancūzas per šventes apsieis ir be tradicinio delikateso – žąsų kepenėlių pašteto, vadinamo foie gras ir valgomo kartu su žaliomis salotomis, miško uogų džemu ir žinoma – prancūziška bagete.

Desertui Prancūzijoje dažniausiai patiekiama „Kalėdinė pliauska“ (pranc. bûche de Noël) – keisto pavadinimo, tačiau labai gardaus skonio šokoladinis vyniotinis. Provanso regionas išsiskiria išradingumu: čia gaji tradicija Kalėdoms gaminti iš viso net trylika desertų, reprezentuojančių Jėzų ir 12 apaštalų.

2.Vokietija.

Vokietijoje Kalėdos taip pat neatskiriamos nuo valgiais nukrauto stalo. Iš pagrindinių patiekalų dažniausiai ruošiamas karpis, kepama žąsis, kiaulienos kumpis ar net elniena, taip pat populiarios bavariškos veršienos ir kiaulienos dešrelės, vadinamos weisswurst. Visi gardumynai patiekiami kartu su tradicinėmis vokiškomis bulvių salotomis, kurios gaminamos iš virtų bulvių, svogūnų, obuolių sidro acto ir prieskonių.

Vokiškų Kalėdų simbolis – tradicinis Stollen vaisių pyragas, gardinamas džiovintais vaisiais, riešutais ir cukrumi. Dažnai kepami ir imbieriniai meduoliai, o viskas užsigeriama glühwein – karštu vynu su prieskoniais.

3.Lenkija.

Kalėdos Lenkijoje yra didžiulė šventė, kuri prasideda dar Kalėdų išvakarėse. Kaip ir Lietuvoje, šeimos Lenkijoje pirmiausia susėda prie Kūčių stalo, lenkiškai vadinamų Wigilia. Tradiciškai šiai vakarienei gaminami 12 patiekalų, iš kurių populiariausi yra barščiai, koldūnai su grybais, karpis su bulvių salotomis, įvairiai ruošta silkė ir rauginti kopūstai.

Kalėdų išvakarėse mėsa nevalgoma, užtat per pačias Kalėdas ant šventinio stalo galima rasti ir kepto kumpio, ir tradicinių lenkiškų dešrelių, vadinamų kiełbasa, ir bigos – raugintų kopūstų ir mėsos troškinio. Desertui lenkai gamina aguonų pyragą makowiec, imbierinius sausainius ir vaisių kompotą.

4.Brazilija.

Kaip ir lenkai, brazilai šventes pradeda dar Kalėdų išvakarėse, o jos gali užsitęsti ir iki pačio ryto. Šeimos susirenka kartu valgyti didžiulio kepto viščiuko ir sūdytos menkės, vadinamos bacalhau. Skirtingai nei Europoje, Brazilijoje gruodžio mėnesį būna karšta, todėl labai sunkūs patiekalai nevalgomi. Dažniau gaminamos įvairios salotos, ryžiai, užkandžiaujama vaisiais bei riešutais.

Užtat tradiciniai kalėdiniai desertai į Braziliją atkeliavo būtent iš Europos. Čia be galo populiarus panettone – saldokas pyragas su džiovintais vaisiais, imigrantų atvežtas iš Italijos, o šalies pietuose netgi galima paragauti tikro vokiško štrudelio. Brazilai be galo mėgsta ir rabanadas – kiaušinyje apvoliotus ir apkeptus duonos skrebučius, gardinamus cinamonu bei cukrumi.

5.Norvegija.

Priešingai nei Brazilijoje, norvegiškos Kalėdos yra neatsiejamos nuo šalčio ir sniego, tad ir šventiniai patiekalai čia sunkesni. Vienas pagrindinių kalėdinių patiekalų Norvegijoje yra Julepølse – kiaulienos dešrelės su imbieru, gvazdikėliais, muskato riešutais ir garstyčiomis. Taip pat populiarūs Pinnekjøtt – sūdyti kepti ėrienos šonkauliukai, bei sossier – nedidelės dešrelės. Garnyrui patiekiami saldžiarūgščiai raudonieji kopūstai ir keptos bulvės, o viskas užsigeriama alumi arba julebrus – nealkoholiniu saldžiu gėrimu, panašiu į alų.

Kad šventės būtų ypatingos, norvegai turi ir linksmų tradicijų. Pavyzdžiui, svečiams patiekiama ryžių košė, o kas jos viduje randa migdolą – tas dovanų gauna iš marcipano pagamintą kiaulės figūrėlę.

 

Įvairiose pasaulio šalyse Kalėdoms gaminami skirtingi patiekalai, tačiau ant šventinio stalo dažniausiai dominuoja mėsa, žuvis bei įvairiausi desertai. Europoje Kalėdos švenčiamos žiemos metu – tad čia įprasti sunkesni patiekalai, tuo tarpu šiltesnio klimato šalyse stengiamasi nepersivalgyti. Kaip bebūtų, Kalėdos visame pasaulyje yra neatsiejamos nuo gausaus vaišių stalo, kuris ne tik pripildo mūsų skrandžius, bet ir leidžia pabūti kartu su artimaisiais.