Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Japonų virtuvė – ne tik sušiai ir ramenai: kokių japoniškų desertų verta paragauti?

2023-04-06
Publicējiet savu rakstu

Japonų virtuvė – itin populiari visame pasaulyje. Tiesa, daugeliui žmonių ji pirmiausia asocijuojasi su sušiais, ramenais ar žuvies patiekalas. Vis dėlto, norime jus užtikrinti, jog japonų virtuvė – tai kur kas daugiau. Ji remiasi filosofija, kuri sudaryta skaičiaus penki pagrindu. Patiekalai kuriami iš penkių spalvų: baltos, juodos, raudonos, žalios ir geltonos. Jie gaminami penkiais būdais: žalias maistas, verdamas maistas, ruošiamas garuose, kepamas bei kepamas ant grotelių maistas. Ir, žinoma, patiekalai būna penkių skonių: aštrūs, saldūs, rūgštūs, kartūs ir saldūs. Šį kartą straipsnį skiriame būtent saldiems patiekalams. Norime jums pristatyti japoniškus desertus, kurių paragauti išties verta.

 

Mochi

Pirmasis japoniškas desertas, kurį norime jums pristatyti – mochi, lietuviškai dažnai vadinamas tiesiog močiu. Įdomu tai, jog šis skanėstas gali pasigirti tūkstančių metų istorija. Ilgus metus jis naudotas kaip religinių aukojimo ritualų dalis, sėkmės simbolis, šeimos gerovę saugantis talismanas.

Šių dienų kultūroje mitologinė mochi reikšmė kiek primiršta. Tačiau desertas itin populiarus ne tik Japonijoje, tačiau ir už šios šalies ribų. Jo paskanauti galima ir Lietuvoje. Dar neteko ragauti? Klausiate, kai tai? Mochi gaminamas iš specialių lipnių ryžių, kurie garinimo ir smulkinimo metu virsta minkšta, švelnute tešla. Formuojami nedideli rutuliukai, į kurių vidų dedamas saldus įdaras: sezamų, raudonųjų pupelių, įvairių vaisių, žaliosios arbatos skonio ir kt. Visgi, reikia pripažinti, jog pačioje Japonijoje populiariausias mochi įdaras – įvairiausių skonių ledai.

Europiečiui, kuris pirmą kartą ragauja šio skanėsto, pirmasis įspūdis gali būti kiek keistokas – tekstūra tikrai nėra įprasta. Vis dėlto, kuo daugiau ragauji, tuo šis skanėstas labiau pavergia širdį. Išbandyti tikrai verta.

 

Wagashi

Išvertus iš japonų kalbos, žodis „wagashi“ reiškia tiesiog „saldumynai“. Vis dėlto, po šiuo terminu slypi tikrai ne visi desertai, o konkretūs, nedideli saldėsiai, kurie įprastai gaminami tikrų konditerijos meistrų, menininkų.

Wagashi išskirtinumas tas, jog šis desertas kaskart atrodo vis kitaip. Kiekvienas konditeris tarytum kuria nedidelę skulptūrėlę, kuri atspindi sezoniškumą, šventes, tuometinius įvykius. Deserte galima atrasti galybę įvairiausios simbolikos, todėl pirmiausia tai – menas, o tik paskui maistas.

Įprastai desertas gaminamas iš ryžių, pupelių pastos, agaro, sezamų pastos, įvairių vaisių. Šalia būtinai patiekiamas žaliosios arbatos puodelis. Skonis – švelnus, ne itin saldus, tačiau daugiasluoksnis: dominuoja skirtingos tekstūros. Šis desertas – visiškai kitoks nei esame įpratę mes. Tačiau tuo jis ir įdomus. Jei turėsite progą, neskubėkite ragauti – pirmiausia apžiūrėkite ir įvertinkite, kokie simboliai slypi po estetiška išvaizda.

 

Taiyaki

Mėgstate įvairiausius kepinius? Jei taip, rekomenduojame paragauti japonišką desertą –taiyaki. Tik iš karto įspėjame – nenustebkite, jog šis pyragaitis yra... Žuvies formos! Taip, perskaitėte teisingai, pyragėlis atrodo tarytum žuvis. Vis dėlto,  galime užtikrinti, jog be savo išskirtinės išvaizdos desertas su žuvimi tikrai neturi nieko bendro. Kepinio viduje slypi saldus įdaras: šokoladas, plikytas kremas, saldi raudonųjų pupelių pasta ar kt.

Tiesa, šiais laikais prekeiviai siūlo įsigyti ir taiyaki su mėsos ar sūrio įdaru. Tad jei viešėsite Japonijoje ir pamatysite parduodamus žuvies formos pyragėlius, įsitikinkite: tai desertas ar sūrus užkandis. 

 

Kasutera

Kitas mūsų sąraše – purus biskvitinis pyragas kasutera. Jis itin populiarus visoje Japonijoje, o ypač Nagasaki mieste. Spėjama, jog šis desertas į tekančios saulės šalį atkeliavo šešioliktame amžiuje per Portugalijos pirklius. Japonai receptą kiek patobulino, pridėjo savasties.

Kasutera turi daug skirtingų variacijų. Bene populiariausia: su medumi ir tamsia karamelizuota plutele. Taip pat pyragas dažnai gardinamas žaliąją arbata, šokoladu. Bene didžiausias jo privalumas – debesėlį primenanti tekstūra. Tad jeigu dar neteko ragauti lengvučio, malonios konsistencijos kasuteros pyrago, labai rekomenduojame – nepasigailėsite.

 

Hanami dango

Mėgstate ne itin saldžius desertus? Jeigu atsakėte teigiamai, esame tikri, jog japoniškas desertas hanami dango jums tikrai paliktų kuo geriausią įspūdį.

Kaip ir dauguma Japonijos tradicinių desertų, dango gaminami iš krakmolingų ryžių miltų. Kartais dar naudojamas ir tofu, tačiau tai – pasirinkimo reikalas. Formuojami trys rutuliukai, kurie veriami ant iešmelio. Kiekvienas iš rutuliukų nudažomas skirtingomis spalvomis: žalias dažomas žaliąja macha arbata, rožinis – sakurų milteliais. Ir vienas rutuliukas paliekamas baltas. Sakoma, jog tokia spalvų kombinacija simbolizuoja sakuros šakelę. Todėl šis desertas idealiai tinka pavasarį, kai japonai renkasi į sodus ar parkus, susėda ant žolytės, grožisi vyšnių žiedais ir skanauja hanani dango.

Šis saldumynas itin subtilus, netgi kiek gurmaniškas. Europiečio skoniui gali pasirodyti kiek neįprastas, tačiau rekomenduojame neturėti išankstinių nuostatų: paragaukite ir susidarykite savo nuomonę.

 

Kohi Zeri 

Neįsivaizduojate karštos vasaros dienos be šaltos kavos? Jei viešėsite Japonijoje, išbandykite kiek kitokią šaltos kavos versiją – kohi zeri. Paprastai tariant, tai tiesiog želė, į kurią įmaišyta juoda kava ir cukrus. Dažniausiai šis desertas valgomas vienas arba gardinamas plakta grietinėle ar ledais. Japonijoje jis išpopuliarėjo praeito tūkstantmečio pradžioje ir yra itin mėgstamas iki šių dienų. Ypač, šiltojo sezono metu.

Kartais kavos želė gabaliukai tiesiog įmetami į šaltą kavą su pienu. Tokiu būdu jai suteikiama įdomesnė konsistencija. O kaip žinote, japonų virtuvėje svarbu ne tik skonis, tačiau ir tekstūra. Jei turėsite progą, rekomenduojame išbandyti ir susidaryti savo nuomonę.