Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Naujo tyrimo, kaip ES vartotojai suvokia su maistu susijusius pavojus, rezultatai

2010-11-27
Publicējiet savu rakstu

„Siekiant laiku teikti aiškią ir veiksmingą informaciją dėl maisto saugos labai svarbu suprasti, kaip vartotojai suvokia pavojų.“ - teigia Europos maisto saugos tarnybos vykdomoji direktorė Catherine Geslain-Lanéelle.

Paklausti, ką jiems reiškia maistas, dauguma respondentų Lietuvoje ir europoje maistą ir valgymą dažniausiai siejo su malonumu, pvz., šviežio ir skanaus maisto pasirinkimu (58 proc.) ar malonumu valgyti kartu su šeima ir draugais (54 proc.). Mažiau nei pusė respondentų (44 proc.) pabrėžė rūpesčius, pvz., maisto už prieinamą kainą paiešką ar alkio numalšinimą. Mažiau respondentų buvo susirūpinę dėl maisto saugos (37 proc.) ar mitybos aspektų, pvz., dėl informacijos apie kalorijų kiekį ir maistingas medžiagas tikrinimo (23 proc.).

Paklausti apie kitus pavojus, kurie gali paveikti žmogų asmeniškai, daugiau ES piliečių nurodė, kad jų gyvenimą gali paveikti ekonomikos krizė (20 proc.) ir aplinkos tarša (18 proc.). Pavojų, kad maistas gali pakenkti sveikatai, nurodė mažiau respondentų (11 proc.).

Kuo labiausiai rūpinasi lietuviai?

Lietuvoje ir kitose valstybėse narėse labiausiai nuogąstaujama dėl šių su maistu susijusių problemų:

Pesticidų liekanos vaisiuose, daržovėse ir javuose – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia šiose 12 valstybių narių: Graikijoje (91 proc.), Lietuvoje (88 proc.), Italijoje (85 proc.), Liuksemburge (85 proc.), Bulgarijoje (84 proc.), Vengrijoje (84 proc.), Prancūzijoje (80 proc.), Maltoje (77 proc.), Slovėnijoje (75 proc.), Vokietijoje (75 proc.), Belgijoje (72 proc.), Austrijoje (67 proc.).

Maisto kokybė ir šviežumas – šis klausimas didžiausią susirūpinimą kelia šiose valstybėse narėse: Latvijoje (94 proc.), Lietuvoje (88 proc.), Portugalijoje (86 proc.), Ispanijoje (80 proc.), Danijoje (77 proc.), Maltoje (77 proc.), Estijoje (74 proc.), Airijoje (66 proc.).

Tuo tarpu Lietuviai mažiausiai pergyvena dėl: ūkiuose laikomų gyvulių gerovės, apsinuodijimo maistu dėl bakterijų , sintetinių maisto priedų, GMO.

Visuomenės susirūpinimas dėl su maistu susijusių pavojų

Dauguma respondentų iš karto nenurodė kokio nors vieno pagrindinio nerimą keliančio su maistu susijusio pavojaus. 19 proc. respondentų nurodė, kad daugiausia susirūpinimo kelia cheminės medžiagos, pesticidai ir kitos medžiagos, o 1 iš 10 atsakė, kad dėl maisto išvis nekyla jokių problemų. Pateikus galimų su maistu susijusių problemų sąrašą, respondentai nurodė, kad pavojai, dėl kurių jie „labai susirūpinę“, yra šie: dėl pesticidų atsiradusios cheminių medžiagų liekanos vaisiuose, daržovėse ir javuose (31 proc., 3 proc. daugiau nei 2005 m.), antibiotikai ar hormonai mėsoje (30 proc., 3 proc. daugiau nei 2005 m.), gyvulių klonavimas siekiant jų mėsą naudoti mėsos produktams (30 proc.) ir teršalai, pvz., gyvsidabris žuvyje bei dioksinai kiaulienoje (29 proc., 3 proc. daugiau nei 2005 m.). Mažiau asmenų buvo „labai susirūpinę“ dėl maisto produktų užkrėtimo bakterijomis (23 proc.), dar mažiau – dėl galimų su mityba susijusių pavojų, pvz., svorio didėjimo (15 proc.) ar nesveiko (nesubalansuoto) maisto valgymo (15 proc.).

Valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti, kad maistas būtų sveikas ir informuoti žmones apie sveiką gyvenimo būdą, turėtų padaryti daugiau

Apklausos duomenimis, ES piliečiai labiausiai pasitiki gydytojų ir kitų sveikatos srities profesionalų (84 proc.), šeimos ir draugų (82 proc.) bei vartotojų (71 proc.) teikiama informacija. Apklausa atskleidė ir žiniasklaidoje pasirodančios informacijos apie maistą aktualumą. Tyrimo duomenimis labiau ignoruojama informacija, susijusi su dieta ir sveikata (29 proc.), nei informacija apie su maisto sauga susijusius pavojus.

Respondentų nuomonės skiriasi klausimu, ar mokslininkų rekomendacijos ir valdžios institucijos yra nepriklausomos nuo kitų interesų. Nors 46 proc. gyventojų sutinka, kad ES valdžios institucijoms piliečių sveikata yra svarbesnė už gamintojų pelną, 42 proc. respondentų šiam teiginiui nepritaria, o 12 proc. respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės.

Daugiau nei 81 proc. respondentų mano, kad valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti, kad maistas būtų sveikas ir informuoti žmones apie dietas ir sveiką gyvenimo būdą, turėtų padaryti daugiau.

MENIU.LT informacija
Parengta pagal: nmvrvi.lt
Nuotraukos: inmagine.com

2010 10 27