Lašiša, Atlanto menkė, jūrų ešerys, ungurys, upinė nėgė, paprastasis tunas – tai tik keletas Lietuvoje parduodamų populiarių žuvies rūšių, kurioms gresia išnykimas. Pasak gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, jei sąmoningai atsisakysime ir nepirksime šių ir kitų mokslininkų nerekomenduojamų žuvies rūšių, galime sumažinti komercinę jų žvejybą ir taip prisidėti prie pastarųjų išsaugojimo.
Kuo mažesni natūralūs žuvų ištekliai, tuo labiau skatinamas jų didinimas nenatūraliomis priemonėmis. Turbūt jau visi interneto šaltiniuose yra skaitę apie pengasijas ir jų auginimo bei paruošimo prekybai būdus.
Kokios alternatyvos?
Rinktis atsakingai - nereiškia visiškai atsisakyti valgyti žuvį. „Žuvis yra skanus ir vertingas maistas, vandens ekosistemų dalis, taip pat tai yra žvejų pragyvenimo šaltinis. Nė vienas jų nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies ištekliai yra „bendri“, ir kiekvienas žvejas neretai pagalvoja, kad jei jis ir nežvejos tų žuvų, kurių jau mažai tėra likę, tai vis tiek atsiras kitų žvejų ar brakonierių, kurie jas sužvejos. Vis dėlto visiems žvejams bus mažiau noro gaudyti nykstančias žuvis, jei vartotojai vengs jas pirkti, o vietoj jų ieškos tokių žuvų, kurių ištekliai gausūs,“ – sako „Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.
Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes gamtosaugininkas pataria pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.
Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?
Tai žuvies ir jūros produktų vadovo sąmoningam vartotojui, kurį parengė gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus ir Neringa Pumputytė, pavadinimas. Autorių teigimu vadovas padės suprasti, kaip vartoti žuvis ir jūros gėrybes, kad galimybę valgyti žuvį turėtų ir mūsų vaikai.
Knygoje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: Valgykite į sveikatą!, Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite! Ir Nepirkite! Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.
„Valgykite į sveikatą“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Anot knygos autorių, ramia sąžine galima pirkti ir valgyti šias žuvis:
Ešerius; Karpius; Karšius; Lydekas; Ledjūrio menkes; Upines plekšnes; Silkes; Kuojas; Midijas; Baltijos šprotus; Kupres.„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą ir vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu jūs manote) arba jų žvejybos būdai kenkia aplinkai. Prie šios grupės priskiriamos:
Juodadėme menkė; Uotas; Pangasija; Jūrinė plekšnė; Seliava; Eršketai; Vaivorykštiniai upėtakiai; Lynai; Perpelės.„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama. Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Jei turite galimybę pasistenkite nepirkti:
Jūros ešerio; Lašišos; Paltuso, juodojo paltuso; Ryklių mėsos; Tropinių krevečių; Ungurio; Jūrų velnio; Tilapijos; Upinės nėgės; Riebžuvės, geltondryžės riebžuvės.Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip Jūros lydeka, Atlanto, Baltijos, Aliaskinę rudagalvę menkę, Strimelę, Skumbrę, Starkį, krevetes, paprastąjį vilkešerį, vėžius, Tuną, stintas. Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse taip pat nuo auginimo būdų, tad perkant šias žuvis reikia pasidomėti iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos ir kaip augintos. Apie tai kituose Meniu.lt straipsniuose
Daugiau rekomendacijų, kaip atsakingai vartoti žuvį, galima rasti nemokamame žuvies ir jūros produktų vartotojo vadove internete adresu www.glis.lt
MENIU.LT informacija
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Šaltinis: Žuvies ir jūros produktų vadovas sąmoningam vartotojui, Lietuvos Gamtos fondas
Nuotraukos: Ieva Malaiškaitė, inmagine.com
2010 12 07
