Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Alkoholio gamintojams mestas gelbėjimo ratas

2010-12-03
Publicējiet savu rakstu

Seimas ėmėsi mažinti akcizą. Tikimasi, kad tai ne tik leis lengviau atsikvėpti dūstančiai alkoholio pramonei, bet leis iš šešėlio ištraukti milijonus litų, dabar nutekančių kontrabandinėms prekėms pirkti.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisos projektui, kuriuo siūloma nuo kitų metų alkoholio akcizą mažinti 27,5 proc. – nuo 4,416 tūkst. litų iki 3,2 tūkst. litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Taigi liko sulaukti tik galutinio parlamentarų sprendimo.

Beje, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis yra užregistravęs gerokai radikalesnį Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma etilo alkoholio akcizą mažinti iki 1898 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Tai yra ES reikalaujamas minimalus tarifo dydis stipriajam alkoholiui. Tačiau ši pataisa nebus svarstoma.

Valdantieji siekia dar labiau griežtinti su alkoholio prekyba susijusius įstatymus, argumentuodami neva sumažėjusiu alkoholio vartojimu, tačiau neįvertindami nelegalios prekybos masto, žlungančios alkoholio pramonės, sumažėjusių biudžeto pajamų, be darbo likusių žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo jau kitąmet įteisinti nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pirkėjų atsakomybę. Taip pat raginama didinti alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių, sidrų ir tarpinių produktų, vyno iš šviežių vynuogių ir kitų fermentuotų gėrimų, kurių stiprumas neviršija 8,5 proc., akcizą. O dar po metų, nuo 2012-ųjų, šiuos gėrimus raginama pradėti ženklinti banderolėmis, visiems Lietuvoje realizuojamiems tabako gaminiams taikyti standartizuotą pakuotę. Programoje taip pat numatyta uždrausti alkoholinius gėrimus pardavinėti degalinėse.

Be to, nuo 2012 m. turėtų įsigalioti ir du nauji draudimai – draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose ir visų alkoholinių gėrimų reklamos draudimas. Alkoholio reklamos draudimo nereglamentuoja ES teisės aktai. Šiuo metu alkoholio reklama televizijoje leidžiama nuo 23 iki 6 val.

Taigi atrodo, kad Seime dėl alkoholio užvirė tikras mūšis. O ką mano patys alkoholio gamintojai? Apie tai kalbamės su Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentu Laurynu Vilimu.

– Seimas po pateikimo pagaliau pritarė, kad būtų sumažintas alkoholio akcizas. Tačiau ši Akcizų įstatymo pataisa kelią skinasi itin sunkiai. Tai įrodo ir antradienį Seime vykęs balsavimas: beveik visa opozicija balsavo už, tačiau valdantieji konservatoriai – prieš arba susilaikė. Kaip vertinate Seime vykstančias batalijas, ar neįžvelgiate populizmo?

– Sveikiname tokią parlamentarų iniciatyvą. Tai rodo, kad pagaliau atsiranda suvokimas, jog legali alkoholio pramonė niekada negalėjo ir negalės konkuruoti su nelegalia produkcija. Šiandien parduotuvių lentynose stovintys gėrimai dėl akcizo dydžio yra maždaug du tris kartus brangesni nei kontrabandiniai, falsifikuoti gaminiai ar vietoje pagamintas pilstukas ir naminukė. Etilo alkoholio akcizas yra tarsi kertinis akmuo kovoje su nelegalia produkcija.

Beje, Vyriausybėje ir ministerijose pastaruoju metu labai populiaru kalbėti apie šešėlio sutramdymą. Bet, kalbant apie alkoholį, reikia paminėti, kad Lietuva taiko 2,3 karto didesnį akcizo tarifą etilo alkoholiui, nei to reikalauja ES. Čia kažkoks paradoksas. Viena vertus, deklaruojamas siekis iš pilkosios ekonomikos zonos ištraukti milijardą litų, tačiau prieštaraujama tam, kad būtų sumažintas akcizas, nors tai gerokai atpigintų degtinę ir beveik sulygintų mūsų gaminių kainas su Baltarusijoje ar Rusijoje gaminamų gėrimų kainomis.

– O koks akcizo tarifas taikomas šalyse kaimynėse?

– Latvijoje ir Lenkijoje akcizai panašūs, kaip ir pas mus, todėl ir problemos dėl nelegalios rinkos pas mūsų kaimynus yra beveik identiškos. Nereikia pamiršti, kad Lietuva saugo išorinę ES sieną. Tad ir akcentą reikėtų dėti ant šalių kaimynių, esančių už Bendrijos ribų, kaip Rusija, Baltarusija ar visai ne už kalnų esanti Ukraina. Šiose šalyse alkoholio pramonė labai galinga, o alkoholio akcizas – bent du tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Tai apie kokį kontrabandos suvaldymą mes galime kalbėti, kai finansinė motyvacija gabenti į šalį nelegalią produkciją yra labai didelė.

– Tokiu atveju gal labiau apsimoka ne mažinti akcizą, o griežtinti baudas?

– Dešimties metų praktika rodo, kad baudos ir suintensyvėjęs teisėsaugos darbas neduoda tokių greitų rezultatų kaip gaminių kainos suvienodinimas. Žmonės, neturintys nuolatinio darbo, užsiima nelegalia veikla ir spjauna į įstatymus.

Vieniems rūpi išgyvenimas, kitiems milžiniškas pelnas. Pareigūnų duomenys patvirtina nelegalios alkoholio apyvartos augimą: nuo 2008 m. iki dabar iš rinkos išimto nelegalaus alkoholio kiekis padidėjo maždaug keturis kartus. Be to, patys teisėsaugininkai pripažįsta, kad išaiškinama tik dešimtadalis visos nelegalios produkcijos. Aišku, mūsų teisėsaugos institucijos atlieka tikrai daug, be jų legalios pramonės padėtis būtų dar blogesnė, tačiau to nepakanka, kad būtų efektyviai kovojama su milijonus litų kasdien nešančia šešėline veikla.

Taigi atsakymas labai paprastas – jei degtinė Lietuvos parduotuvėse kainuos tiek pat, kiek Rusijoje ar Baltarusijoje, niekam neapsimokėtų jos vežti.

– Tarkime, kad Seimas patvirtins Akcizo įstatymo pataisas ir etilo alkoholiui jis bus sumažintas 27,5 proc. Kiek dėl to galėtų atpigti produkcija parduotuvių lentynose?

– Dabar puslitris 40 laipsnių stiprumo degtinės kainuoja apie 19 litų. Mokesčiai valstybei šioje kainoje sudaro 13 litų, o vien akcizas – beveik 9 litus. Sumažinus akcizą iki 2007 m. lygio (būtent tokį pasiūlymą šiuo metu svarsto Seimas – red. past.), kaina galėtų sumažėti maždaug iki 14–15 litų. Pusės litro degtinės kainoje akcizas tokiu atveju sudarytų apie 6–6,5 lito. O jeigu Lietuvoje būtų taikomas minimalus ES nustatytas akcizas, jis būtų maždaug tokio paties dydžio kaip ir Rusijoje bei Baltarusijoje ir siektų apie 3 litus už pusės litro butelį. Degtinė tokiu atveju galėtų kainuoti apie 10 litų.

Jei akcizas būtų sumažintas iki 2007 m. lygio, rinka greitai pati susireguliuotų. Žmonės pirktų legalius gaminius, valstybė atgautų prarastus šimtus milijonų, o pramonė vėl atsigautų.

Aišku, nelegali tabako ir alkoholio rinka visada buvo ir tikriausiai bus. Tačiau 2007 m. ji buvo labai maža, siekė iki 5 proc. visos rinkos, tad nekėlė didelės grėsmės nei biudžetui, nei vietos alkoholio pramonei. Kodėl? Nes kainos parduotuvėse buvo tokios mažos, kad nelabai apsimokėjo vežti kontrabandą. Tačiau 2008 ir 2009 m. stipriojo alkoholio akcizo tarifą padidinus 38 proc., gaminių kainos gerokai šoktelėjo. Nelegali produkcija taip pat pabrango nuo maždaug 8 iki 10–11 litų už pusę litro. Tačiau ši kaina vis tiek yra apie 10 litų mažesnė nei legalių gaminių. Nieko keista, kad kontrabandos mastas per pastaruosius dvejus metus padidėjo apie 40–50 proc.

– Sakote, kad pusė viso šalyje išgeriamo stipriojo alkoholio yra nelegali produkcija? Skamba neįtikimai, iš kur tokie skaičiai?

Alkoholis nėra elastinga prekė, keičiantis kainoms, jo vartojimas išsilaiko maždaug to paties lygio. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje teigiama, kad sumažėjus gyventojų pajamoms ar padidėjus akcizinių prekių kainai, vartojimo įpročiai kinta nedaug, o mažėjanti legali realizacija nereiškia proporcingai sumažėjusio vartojimo.

Taigi jei matome, kad per porą metų pagaminamo ir šalies parduotuvėse parduodamo stipriojo alkoholio kiekis krito 50 proc., peršasi išvada, kad likusi dalis nuperkama nelegaliai. Nepatikėsiu, jei kas nors pasakys, jog dėl šoktelėjusios kainos ir dalinio reklamos draudimo anksčiau stikliuką išlenkti mėgę šalies gyventojai tapo abstinentais. Atrodo, kad ir Seimo nariai tuo nebetiki.

Esam suinteresuoti, kad kiltų žmonių vartojimo kultūra ir keistųsi įpročiai. Mūsų pramonei labiau apsimoka parduoti vieną brangų gėrimą, o ne dėžę pigaus, nes nuo aukštos kokybės brangaus gėrimo pelno gaunama daugiau nei nuo dėžės antrarūšės degtinės. O visuomeninėmis save vadinančios organizacijos, neva kovojančios už blaivybės idėjas, iš tiesų nesuinteresuotos, kad lietuviai blaivėtų. Kuo šalyje daugiau su alkoholizmu susijusių problemų, tuo didesnį finansavimą iš valstybės gauna šios organizacijos.

Dar 2007 m., kai tik pasirodė siūlymai didinti akcizus 20-ia proc., mes aiškinome, kodėl nereikia to daryti ir kuo tai gresia. Bet tuo metu niekas mūsų neklausė. Deja, šalį prispaudus sunkmečiui, išsipildė pats juodžiausias scenarijus – praradę darbus ar netekę dalies atlyginimo, žmonės pradėjo ieškoti pigesnės produkcijos. Negana to, apklausose daugelis teigė pateisinantys kontrabandą. Tuo metu alkoholio pramonė buvo priversta atleisti šimtus darbuotojų. Tačiau dabartinė valdžia neigia problemą, konservatoriai nenori matyti, kad dėl nelegalios alkoholio apyvartos valstybė praranda šimtus milijonų litų. Apskritai manau, kad alkoholio akcizų didinimas buvo politinis sprendimas, neatsižvelgiant į ekonominę logiką. Jei net neketinama mūsų išklausyti. Jau dveji metai, kaip konservatoriai yra valdžioje, tačiau jie iki šiol nerado laiko susitikti su asociacijos ir gamintojų atstovais.

– Tačiau Finansų ministerija tikina viską gerai apskaičiavusi. Esą jei akcizas būtų sumažintas, valstybės biudžetas prarastų apie 20–50 mln. litų per metus.

– Remiantis mūsų prognozėmis, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir, beje, pačios Finansų ministerijos skaičiavimais, stipriojo alkoholio akcizą sumažinus iki lygio, kuris buvo 2007 m., ir nelegaliai rinkai sumažėjus apie 40 proc., valstybės biudžeto pajamos iš akcizo galėtų padidėti apie 70–80 mln. litų per metus.

– Legali alkoholio pramonė visada buvo viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Pernai ji sumokėjo 697 mln. litų akcizo mokesčio, šiais metais greičiausiai nebus surinkta net 500 mln. litų. Taigi kritus legalių produktų pardavimui valstybė per dvejus metus prarado apie 200 mln. litų vien iš akcizo mokesčio. Dar apie 30 mln. litų prarandama dėl nesurinktų gyventojų pajamų, socialinio draudimo ir pelno mokesčio.

– Alkoholio pramonės įmonės viena po kitos skelbia apie nuostolius ir darbuotojų atleidimus, kokia šio sektoriaus padėtis?

– Stipriojo alkoholio akcizo dydis jau tapo ne tik biudžeto pajamų ir šešėlinės rinkos sutramdymo klausimu, bet ir svarbiausia legalios pramonės išlikimo sąlyga. Per dvejus metus ši pramonė atsidūrė ties išlikimo riba. Šiuo metu jau susidariusi tokia situacija, kad alkoholio gamybos ir prekybos verslu užsiimti tiesiog nebeapsimoka. O pikčiausia yra tai, kad pusė rinkos tiesiog pasiglemžė šešėlis.

Įmonės buvo priverstos atleisti apie 30 proc. visų šioje srityje dirbusių darbuotojų. Apie 750 žmonių, kurie tapo bedarbiais, ir ima pinigus iš valstybės. Jei padėtis nesikeis, numatomi dar gausesni atleidimai, o kelios įmonės net svarsto nutraukti veiklą ir užsidaryti.

Donatas Šaulys
Nuotraukos: inmagine.com

 

2010 12 03