Šī tīmekļa vietne izmanto sīkfailus. Turpinot izmantot tīmekļa vietni, jūs piekrītat mūsu sīkfailu politikai. Plašāka informācija par sīkfailiem.

Pieņemt
+ Ieteikt restorānu
Ziņas

Alkas Paltarokas: „Mano gyvenimas pilnas visų skonių natų“

2018-05-10
Publicējiet savu rakstu

Kur dažniausiai galima sutikti renginių organizatorių, prodiuserį, agentūros „Vilnius LifeStyle“ savininką Alką Paltaroką? Žinoma, kad renginiuose, kuriuos jis organizuoja su savo komanda arba yra kviečiamas. Jo profilis socialiniame tinkle atskleidžia, kad be galybės organizuojamų renginių, Alko gyvenime daugybė kelionių, įdomių žmonių ir, žinoma, gero maisto. Kuo mėgaujasi vyras, kas jį žavi ir kaip jam sekasi suktis virtuvėje – šiame meniu.lt interviu.

Visi gyvenimo skoniai

A.Paltarokas dažnas įvairiausių renginių svečias arba šeimininkas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Paklausus jo apie renginiuose teikiamo maisto kokybę ir įvairumą, renginių organizatorius pasakojo, kad šiuo metu šalies renginiai darosi vis kūrybingesni. „Tiesa,  ne visuose renginiuose dominuoja maistas ar užkandžiai, tačiau tai vienas iš svarbiausių šventės akcentų. Dažnai bendradarbiaujame su užsienio prekės ženklais, organizacijomis ir ambasadomis, tad natūralu, jog čia stengiamasi pateikti tos šalies „skonį“ ir koloritą, kartais tuo pačiu suderinti su vietos kulinarijos akcentais. Renginiai Lietuvoje, sostinėje tikrai turi aukštą kartelę, tad ir užsienyje galima dalintis patirtimi. Globalizacija jaučiama visur“, - pokalbį pradėjo A.Paltarokas.

Gardumynai darbe, renginiuose. Ar skanus maistas prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės? Ar Alkas Paltarokas gali pasakyti, kad jo gyvenimas – skanus? „Skanus...taip. Mano gyvenimas pilnas visų skonių natų: būna ir „saldu“ ir „kartu“. Džiaugiuosi,  jog turiu platų pasirinkimą ir galimybes. Nors kitąsyk griežta sportinė mitybos dieta turi pozityvų skonį, t.y.  gerą rezultatą“, - teigė jis.

Pažinti ir ragauti keliaujant

Prie skanaus gyvenimo prisideda ir kelionės, kurių metu atrandami dar neregėti, nematyti skoniai ir vietovės. „Paskutinės kelionės metu aplankiau Latvijos Olimpinį centrą Valmieroje. Šiame miestelyje teko susipažinti su nacionaliniu paveldu ir nacionaline virtuve bei
„Valmiermuiža“ nišinio alaus daryklos istorija bei šalia dvaro komplekso senoviniame pastate, kur veikia autentiškų patiekalų restoranas, kartu ir parduotuvė- ekspozicija su vietos amatininkų darbais. Degustacijos tarsi leidžia pažinti tos šalies ir krašto unikalią virtuvę - šalies tikrą skonį Aludarystė čia turi ypač gilias ir turtingas tradicijas bei kultūrą. Latviams tai - šventinis gėrimas, kuris turi plačią skonių paletę, receptūrą ir net specialiai gaminamas tam tikroms progoms labai mažais kiekiais“, - prisiminė vyras.

Kad paskutinė išvyka į Latviją A.Paltaroką sužavėjo – akivaizdu. O štai kokios kitų šalių virtuvės ir kokie vietos delikatesai sudomino prodiuserį: „Visos virtuvės yra savaip žavios ir įdomios. Žiemą Alpių kalnuose mėgavausi prancūzų virtuve, o štai nesenai Stokholme aplankiau tikrą „mėsos“ restoraną, kur nuo asortimento raibsta akys, o mėsos ekspozicija prie įėjimo nepratusiam žmogui atrodo kiek šokiruojančiai. Kitą dieną norėjau paragauti garsiosios švediškos pūdytos silkės, bet pasilikau drąsų iššūkį kitm kartui. Valmieroje (Latvija), per priešvelykinius vėlyvuosius pusryčius, nustebino tiek pasirinkimu, tiek estetiniu pateikimu - viskas pagaminta tik iš vietos ūkiuose gaminamų produktų, kurie buvo parinkti pagal sezoniškumą. Visad be įspūdžių parsivežu ir kokį ilgai negendantį produktą ar prieskonių lyg suvenyrų. Pridėsiu, kad egzotikos nebūtina ieškoti už tūkstančių kilometrų, ją gali atrasti ir visai šalia. „Valmiermuiža“ maloniai nustebino, kaip turtingai ir skoningai galima pateikti autentišką virtuvę bei gėrimus.

Užsiminęs apie egzotiką, A. Paltarokas toliau tęsė teigdamas, kad, kai keliauji, nori paragauti kuo daugiau vietinio ir unikalaus maisto, kurio nerasi kitose šalyse. „Kambodžoje tai buvo skrudinta gyvatė ir skorpionas - skonis lyg čipsų, o šviežia, tradiciškai paruošta krokodiliena buvo tikrai įdomiau. Sykį Švedijos kalnų trobelėje, kai už lango šėlo pūga, šiaurės elnio išpjova su bruknėmis buvo pats geriausias karštas patiekalas išalkusiam keliautojui. Neseniai slidinėjant Alpėse, „Fitz roy“ restorano šefas pasiūlė keptą kalnų karvelį su voveraitėmis, kurios, matyt, buvo iš Lietuvos“, - meniu.lt pasakojo jis.

Geriausia viską palikti profesionalams

Sakoma, kad geriausia mokytis viską išbandant savo kailiu. Ir nors kelionių meniu A.Paltaroko gyvenime ganėtinai platus, regis, jis vis neranda laiko išmokti kelių pamokų. „Nesu didelis kulinaras namuose, vis pritrūksta laiko, didelis užimtumas. Niekas geriau nepagamins nei profesionalus virtuvės šefas. Pats moku gaminti greitus kepsnius, salotas ar sriubas, prieš metus Gruzijoje turguje nusipirkau tiek prieskonių, kad dar iki šiol užtenka pagardinti įvairų maistą ir tarsi prisiminti per skonį šiltus įspūdžius. O sveikuoliški kokteiliai iš vaisių kartu su skirtingais „Healfy Choyce“ Lietuvoje gamintais papildais yra mano „arkliukas“. Šių receptų yra begalės ir gali improvizuoti kiek širdis geidžia - vis tiek bus sveikas ir gardus kokteilis“, - savo kulinarine patirtimi dalijosi vyras.

Gyvendamas Vilniuje A.Paltarokas gali nesukti sau galvos, kur pavalgyti. „Verslo vakarienes ar pietus derinu su partneriais, tad tenka apsilankyti įvairiose vietose, kurių Vilniuje tikrai netrūksta. Jei lankausi tame pačiame restorane ar kavinėje, stengiuosi pasirinkti vis kitą patiekalą, juk neišragausi viso meniu, o taip norisi išbandyti tą plačią skonių jūrą. Tačiau yra ypatingų patiekalų, dėl kurių užsuku ir ten pat, ar tai būtų puikus kepsnys, ar tradicinis desertas, ar lietuviškos virtuvės vienas iš „flagmanų“. Yra sostinės virtuvių, kur tam tikrų unikalių patiekalų niekur kitur neparagausi, tarkim indų restoranas „Sues Raja“, „Stikliai“, „Amandus“, „Renesans“, „Kitsch“, - sakė jis.

A.Paltarokas pastebėjo, kad restoranų ir maitinimo įstaigų kaita, konkurencija  ir gausa, bent jau sostinėje, yra didelė: „Atsiranda daug įvairių nacionalinių, nišinių virtuvių ar greito maisto formato maitinimo  įstaigų. Tai natūralus kosmopolitiškumo ženklas. Prisipažinsiu, kad tikrai nesu visų jų aplankęs, tam tiesiog neužtektų laiko.“

Nors kaita ir didelė, stiprūs ir reikalingi išlieka: „Daugelis žino ir prisimena legendinį restoraną „Neringa“, garsėjusį tradiciniu „Kijevo“ kotletu. Dabar restoranas rekonstruojamas, tad laukiu, kada vėl atsidarys. Jam jaučiu sentimentus nuo vaikystės.“

Jau minėtieji sveikuoliški kokteiliai – ir tradicinėje recepto rubrikoje. Pabandykite pasigaminti ir patys!

Jau kelis metu propaguoju sveikuoliškus kokteilius (glotnučius)

Receptas paprastas, pagaminimas - vos kelios minutės, o maistinių medžiagų ir sveikatos: tiesiai į dešimtuką ryte ar per pietus. Du Bananai Obuolys (geriausia lietuviškas) Špinatų sauja ar avokadas Aukščiausios kokybės lietuviškų baltymų šaukštas („Healthy Choyce“) Stiklinė vandens ir viską į smulkintuvą. (pagardui uogos pagal skonį, sėmenų sėklų žiupsnelis pagal nuotaiką).

Ir skanaus!

Kristina Šapytė @Meniu.lt