Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš daugiau nei 300 Lietuvoje veikiančių picerijų patikrino beveik 100 šių viešojo maitinimo įmonių. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai – netinkama šių maitinimo įmonių patalpų būklė, nešvarios, remontuotinos lankytojų salės ir gamybos patalpos.
Artėjant naujam turistiniam sezonui Vilniaus turizmo informacijos centras pasiūlys vilniečiams ir užsienio svečiams ne vieną staigmeną. Bene svarbiausia naujiena, skirta moderniųjų technologijų mėgėjams, – nauja turizmo programėlė „Vilnius Tourism“.
Kauno miesto centre įsikūręs baras „Ginger Bar“ teisingas pasirinkimas ieškant rafinuotos aplinkos verslo susitikimams, gyvos dvasios vakarui su draugais, modernių sprendimų ir profesionalaus aptarnavimo ar vietos pakviesti draugus iš užsienio.
Lietuvoje norima pažaboti alkoholizmo plitimą ir sudrausminti nesąžiningus gamintojus bei importuotojus, tačiau, regis, tai tėra kova su vėjo malūnais. Šalies parduotuvių lentynose šiemet pasirodė 8% stiprumo pramoninis alaus gėrimas 2 litrų plastikiniame butelyje nesiekiantis 4 litų kainos. Pasak mažųjų alaus daryklų asociacija (MADA) vadovės Linos Šileikienės, tokiais veiksmais didieji pramoninkai siekia išstumti iš rinkos tikro alaus gamintojus.
Savaitgalį, Kaziuko mugėje Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija (LBKA) organizavo ėriuko kepimo varžytuves. Tai jau antrasis barbekiu kepimo renginys šią žiemą, šį kartą pritraukęs ir naujas mėgėjų komandas. Visų dalyvių įspūdis vienas - "dalyvausim visuose kituose panašiuose renginiuose!".
Po šaltos žiemos ateina taip su nekantrumu lauktas pavasaris, o su juo ir gražios metų šventės, kurios neaplenkia nei vieno iš mūsų. Restoranas „Miesto sodas“ Jums siūlo šviežius ir natūralius konditerijos gaminius.
"BUON GIORNO" krautuvėlės šeimininkė kviečia vilniečius į naujai atidarytą delikatesinių produktų krautuvėlę, Vokiečių g. 20. Degustuosime, draugausime ir stengsimės atrasti žavių akimirkų, kad pavasario laukimas virstų tik akimirka...
Vilniaus oro uoste praėjusių metų pabaigoje duris atvėrė degustacinis vyno baras „Wine lounge“ išlydintis keliautojus su kruopščiai atrinktais vynais ir kokybiškais gourmet užkandžiais.
Vasario pabaigoje, Palangoje vykusiame „Žiemos žuvies barbekiu turnyre“, išrinkti geriausi Lietuvoje žuvies barbekiu kepėjai. Išskirtinai Meniu.lt skaitytojams auksinių, sidabrinių ir bronzinių čempionų receptai, kaip išsivirti žuvienę ir įdomiai pagaminti stintas.
Savaitgalį Londone vykusiose jaunųjų virėjų varžybose „Hans Bueschkens Young Chef Challenge“ lietuvis Deivydas Praspaliauskas laimėjo bronzos medalį. Pasaulinės vyriausių virėjų organizacijų asociacijos (World Association of Chefs Societies) organizuojamame renginyje, kuriame Lietuvos atstovas dalyvavo pirmą kartą, D. Praspaliauskas buvo trečias tarp Šiaurės Europos šalių deleguotų virėjų ir nusileido tik šiuo metu kulinarijos pasaulio madas diktuojančių Švedijos ir Danijos šalių atstovams.
Panašu, kad kai kurie restoranai pradeda keisti požiūrį į gurmanišką maistą. Gurmaniška - tai ne egzotiški produktai ir tuo labiau nebūtinai brangūs. Unikalios koncepcijos restoranas De Kas (Amsterdamas) yra įsikūręs šiltnamyje ir turi savo požiūrį į maistą.
LVRA iniciatyva, vasario 29 dieną Seime buvo užregistruota LR turizmo įstatymo pataisa, prie oficialiai klasifikuojamų apgyvendinimo įstaigų vėl pridedant svečių namus.
Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius, konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos palaikytojus, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės didintojus. Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12% sveikų vaikų !!! Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per TV ir radiją, savo paskaitose, kurias skaitau mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose, aiškinu, kad maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Nėra duonos ir kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota yra žalinga žmogaus organizmui, - nuodai. Ir niekas tuo netiki, bijo net žinoti. Žmonės nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė ir visko bijo, ir jau nebemoka ir dar daugiau bijo mąstyti...
Vyno entuziastams ir žinovams metų įvykis Lietuvoje - Schlumberger vyndarių šeimos atstovė atvyko į Vilnių pati pristatyti savo vynų. „Schlumberger“ vyndariai vyną gamina išskirtinai tik iš savo pačių išaugintų vynuogių, kas būdinga nedideliems, įprastai šeimos ūkimas. Vyndariai neperka nei vynuogių, nei sulčių, nei vynų (Elzaso vynuogių augintojai tesudaro 22 % viso regiono produkcijos) iš kitų augintojų, sulčių spaudyklų ar perdirbimo įmonių. O kas įdomiausia - ūkyje nenaudojama mechanizuota technika!
88 proc. Europos komercinių žuvų rūšių yra išgaudomos viršijant nustatytą, tvarią žvejybą užtikrinantį sugaunamos žuvies kiekį. Trečdalis Europos žuvų rūšių išgaudytos tiek, kad vargu, ar jų ištekliai kada nors atsikurs. Kituose pasaulio vandenynuose ir jūrose situacija ne ką geresnė. Remiantis Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti ir dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.
Tvarkydami gėrybes ir varstydami virtuvės spintelių dureles, šeimininkės ar šeimininkai kone visada tolimam kamputyje randa ir pernykščių vaistažolių pakelių bei ryšelių. Ir skuba juos išmesti, klaidingai manydami, kad džiovintus augalus galima vartoti tik vienerius metus.
Kibinai – žinomiausias Lietuvoje karaimų virtuvės patiekalas, pelnęs visuotinį pripažinimą. Norėdami paragauti tikrojo, subtilaus skonio kibino, nesąmoningai pagalvojame apie kelionę į Trakus. Paragauti kibinų ir...istorijos galite Senosios kibininės įrengtoje totoriškoje jurtoje.
Kiekviena žinia apie saviškių puikų pasirodymą užsienyje džiugina. Štai dvidešimties metų darbo patirtį maitinimo srityje turinti įmonė „Taurakalnis“ neseniai Paryžiuje kardinolo Rišeljė XVII amžiuje statytuose rūmuose, kur dabar yra Prancūzijos kultūros ministerija, surengė pokylį keliems šimtams Prancūzijos kultūros atstovų, diplomatų, Lietuvos senosios ir naujosios kartos išeivijai.
Artimiausias 2012 m. leidinys „Restoranų verslas/Meniu.lt“ gilinsis į tai, kaip atsidaryti savo restoraną ir kaip jį išlaikyti patraukliu bei mėgiamu lankytojams!
Didžiausias pasaulyje viešbučių tinklas „Best Western“ planuoja plėtrą Lietuvoje ir 2012 m. prie tarptautinio tinklo nori prijungti naujų viešbučių. Tinklas taip pat sieks, kad Lietuvoje duris atvertų aukštesnės klasės viešbučiai „Best Western Plus“ ar „Best Western Premium“.
Savaitgalį pajūryje vykusioje šventėje „Palangos stinta 2012“ išaiškėjo geriausieji Lietuvos barbekiu meistrai išdrįsę susirungti „Žiemos žuvies barbekių turnyre“.
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Nenuostabu, kad kasmet žuvies kaina kyla ir kils ateityje. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad jei dabartinės žvejybos ir žuvies suvartojimo tendencijos nesikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais. Todėl vieną dieną žuvis gali tapti prabangos produktu. Rinktis žuvį atsakingai nereiškia visiškai jos atsisakyti. Svarbu kelti teisingus klausimus tiems, kas tiekia/parduoda žuvį arba...pasigauti ją pačiam.
Kad maitinimo įstaiga būtų įvertinta aukštais balais ir, kas dar svarbiau, dideliu lankytojų srautu visai nebūtina būti prabangiu restoranu, vaikytis paskutinių serviravimo madų, griebtis vienadienių nuolaidų ar akcijų. Reikia tiesiog būti geriausiu savo srityje.
2011 metais Jungtinės Valstijos išliko pagrindinėmis augalininkystės biotechnologijų remėjomis, o genetiškai modifikuotų sėklų paplitimas pasaulyje išaugo dar 8 procentais, praneša Reuters. Praeitais metais tokių augalų sėklomis apsodinti maždaug 160 milijonų hektarų 29 šalyse. Nors į genetiškai modifikuotus augalus Europoje žiūrima prieštaringai, šešiose šalyse – Ispanijoje, Portugalijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje – praeitais metais pasodinta 114,490 ha modifikuotų kukurūzų, kai 2010 metais tokių augalų buvo 90 procentų mažiau.
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
