Balandžio 29 dieną Vilniaus senamiesčio centre - šalia Rotušės aikštės, prestižinių viešbučių ir restoranų esančiame „Helios“ pramogų centre, po trumpos pertraukos duris atvers vilniečių bei miesto svečių pamėgtas naktinis klubas „Helios Club“.
Jodas – vienas iš 15 būtinų žmogaus organizmui nepakeičiamų mikroelementų, reikalingų kasdien nedideliais kiekiais.
Nuo šių metų gegužės 1-osios Lietuvoje gaminamos „Starkos“ alkoholio stiprumas turės siekti 40-43 procentus.
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresniais ir žvalesniais būti. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai, - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla.
Atsakymas būtų keistokas – žiūrint kokią. Jei čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, mėtų, laukinių aviečių ar serbentų lapelių arbatą - tai mėgsta ir moka
Pasižvalgius Lietuvos parduotuvėse atrodo, kad lyg ir daug yra pieno produktų, bet, iš tiesų, tai tik vizualinė apgaulė. Lietuvos pienininkai šiandien negali prilygti nei Europos, net ir Rusijos pienininkams, kurie nors ir neturi tokios senos patirties, kaip lietuviai, bet pieno produktų asortimentas Maskvoje ar Peterburge yra kelis kartus didesnis, nei Lietuvoje.
UAB „Klaipėdos maisto mėsos produktai“ sandėliuose (V. A. Graičiūno g. 22, Vilnius) vykdomas maisto tvarkymas sustabdytas.
„Peter Lehmann“ vynas tai iš nedideliame Pietų Australijos regione – Barossa Valley (Barosa slėnyje) išaugintų vynuogių pagamintas vynas, puikiai vertinamas vyno žinovų. 2003 metais Londone vykusioje tarptautinėje vyno ir stipriųjų gėrimų parodoje „Peter Lehmann“ vynas iškovojo du aukso medalius.
Būna vyno, labai panašaus į tą, kuris juos sukuria. Sakoma, jog „Mouton“ labiau nei kitos pasaulio vyno rūšys - ir tikrai labiau nei kiti jo kaimynai iš tos pačios Bordo regiono hierarchijos - panašūs į savo šeimininkus.
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba primena, kad Lietuvoje yra draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.
Japonijoje išvestos genetiškai pakeistos sojos pupelės, skatinančios plaukų augimą ir užkertančios kelią nuplikimui nuo chemoterapijos.
Šiltėjant orui ir vis dažniau švysčiojant saulei alytiškiai pietauti traukia į šeštajame aukšte įsikūrusį „Stiklinį restoraną“.
Bibliojoje rašoma, kad Saliamono rūmų virtuvei vienai dienai būdavo patiekiama 30 saikų miltų, 3 dvidešimtys saikų stambiai maltų manų, 10 riebių jaučių, 20 jaučių iš ganyklų, 100 avių, taip pat elnių, stirninų, dėmėtųjų elnių dar aibės riebių laukinių paukščių. Jei pradėtume Biblija ir išminčiumi Saliamonu, tai žvėriena mūsų dienomis turėtų užimti svarbią vietą mūsų maisto racione.
Lietuvoje kalakutai buvo pradėti auginti net 1742 m. grafų Tiškevičių, vėliau baronų Ropų, grafų Oginskių, Pliaterių ir kitų didžiūnų dvaruose, t.y. daug anksčiau, nei daugelyje Europos šalių ir šimtmečiu anksčiau, nei Rusijoje.
Prieš karą Klaipėda visoje Europoje garsėjo savo restoranais su vasaros ir žiemos sodais, kurių įrengimo pasižiūrėti restoranų verslo žmonės atvažiuodavo net iš viso pasaulio.
Balandžio 23 d. uostamiečio klubų lankytojai išvys neįprastą duetą - santūriai publikai negailestingą šokių aikštelių žiauruolį amerikietį Gene Farris (Žene Faris), kuris geba išjudinti bet ką, ir angeliško balso bei veido olandų vokalistę Gina J. (Džina Džei).
Lietuvoje nuo seniausių laikų naudojami juodieji pipirai (piper nigrum) - vaisiai, augantys ant Indijos vijoklinio krūmo, priklausančio pipirinių (piperaceae) augalų šeimai.
Kad ir kaip nenorėtų sutikti kai kurie kalbininkai, iš tiesų nėra lietuviškesnio žodžio, kaip „blynai“.
Stebina naujai besikuriančių maitinimo įmonių, maisto prekių parduotuvių su kulinariniais cechais, atskirų kulinarinių cechų savininkų nesuvokimas savo darbo specifikos, pasikliovimas virtuvinės įrangos pardavėjų „patarimais“.
Per 14 metų Lietuvoje įsisteigė per 3000 restoranų, kavinių ir barų (vien Vilniuje jų yra per 800). Ir nors maitinimo įmonės įrengtos labai prabangiai, matyti, kad kai kurie Lietuvos architektai ir dizaineriai nežino šiuolaikinių maisto ruošimo ir gamybos technologijų; restoranų lankytojų nūdienos aptarnavimo reikalavimų; kulinarų, barmenų ir padavėjų darbo specifikos, dažnai net darbo saugos ir higienos reikalavimų.
Pasikeitus ekonominėms sąlygoms, pakito ir maisto gamyba, technologija ir apskaita. Atsirado ne tik naujos įrangos, šiuolaikinių, tobulesnių indų ir instrumentų, bet ir daugybė naujų šviežių, šaldytų ir konservuotų maisto produktų, greitinančių, konservuojančių ir stabilizuojančių priedų, naujų iki šiol nežinotų padažų ir prieskonių.
Jau pasirodė antrasis leidinio „Restoranų verslas“ šių metų numeris. Jame, kaip visada, nagrinėjamos įvairios temos, aktualios maitinimo ir pramogų srities specialistams.
Jau pasirodė antrasis leidinio „Restoranų verslas“ šių metų numeris. Jame, kaip visada, nagrinėjamos įvairios temos, aktualios maitinimo ir pramogų srities specialistams.
AB „Kraft Foods Lietuva“ užsakymu atliktas šalies gyventojų užkandžiavimo įpročių tyrimas. Apklausą, kurioje dalyvavo 1084 Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 74 metų, kovo pabaigoje atliko rinkos analizės ir tyrių grupė „RAIT“.
Jaunākās restorānu atsauksmes
Labākie restorānu piedāvājumi
Labākās receptes
Daudz, daudz citu jaunumu
