This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Pažintis su ajurvedinės mitybos specialiste bei maisto fotografe Oksana Misiukiene: „Nuotraukoje labai svarbu sukurti tam tikrą atmosferą, kad žmogui būtų įdomu į ją žiūrėti“

2022-07-07
Publish your own article

„Aš esu darboholikė, planų visada turiu labai daug“ – prisipažįsta mano pašnekovė, maisto fotografė, ajurvedinės ir vegetarinės mitybos specialistė, o dabar jau ir diplomuota dietistė, Oksana Misiukienė. Ir išties, suderinti mudviejų pokalbį buvo gana sudėtinga – moteris kaip tik baiginėjo bakalauro studijas, tad, kaip pati sako, tiesiog sukosi tarp mokslų, darbo ir šeimos. Vis dėlto, pabendrauti mums pavyko, o interviu – išties įdomus. Didelį dėmesį skiriame Oksanos aistrai – maisto fotografijai. Taip pat aptariame jos mitybos kelionę, studijas, ajurvedą. Kviečiu skaityti ir susipažinti su Oksana. O jos maisto fotografijas galite apžiūrėti moters instagram profilyje @maistofotografe.

 

Oksana, kai tarėmės dėl interviu užsiminėte, jog šiuo metu jums – gana įtemptas metas, mat ruošiatės bakalaurinio darbo gynimui. Papasakokite: kodėl nusprendėte studijuoti dietetiką ir kokia jūsų baigiamojo darbo tema?

Dabar jau esu baigusi Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto dietetikos studijas.  Rašiau baigiamąjį darbą tema „Vegetarines dietas pasirinkusių asmenų maitinimosi įpročiai ir tinkamo maitinimosi mokymai“.

Prieš kelis metus su vyru tapome vegetarais. Viskas vyko labai drastiškai, t. y. iš karto atsisakėme gyvūninių produktų, išskyrus pieno. Reikia pripažinti – tuo metu trūko žinių, o tai lėmė prastesnę savijautą, o ir maistas nebuvo toks skanus kaip tikėjausi. Todėl nutariau paieškoti vegetarinio maisto gaminimo kursų, taip mano gyvenime atsirado ajurveda. Studijavau Lietuvoje ir užsienyje. Mokslų metu buvo daug kalbama apie žmogaus organizmą, jo funkcijas, maisto poveikį, todėl nutariau sujungti tradicinės ir netradicinės medicinos žinias – įstojau mokytis į kolegiją.

 

Ar studijos praplėtė jūsų mąstymą apie sveiką mitybą? Jei taip – kaip?

Studijos buvo labai įdomios. Jos labiau praplėtė žinias apie organizmo anatomiją ir fiziologiją. Maitinimąsi sergant tam tikromis ligomis. Dabar į maistą žiūriu labiau kaip į maistinių medžiagų šaltinį, t. y. ką aš gausiu suvalgiusi vieną ar kitą produktą.

Šeimoje pradėjome valgyti daugiau įvairaus maisto, nes žmogaus organizmas kasdien turi gauti įvairių maistinių medžiagų. Todėl stengiamės, kad kiekvieną dieną maistas būtų kuo įvairesnis. Šiuo metu esame fleksitarai – didesnę kasdienio maisto dalį sudaro augaliniai produktai, tačiau kartais valgome ir mėsos ar žuvies patiekalus. Supratau, kad vegetarinėje dietoje ne viskas taip paprasta kaip man atrodė nuo pradžių.

 

Užsiminėte, jog ajurvedinė virtuvė – dar viena, jus dominanti, tema. Kada susidomėjote būtent šia mityba? Kuo ji jus patraukė?

Ajurveda susidomėjau prieš 6 metus, kai su vyru nutarėme laikytis vegetarinės dietos. Ieškodama vegetarinio maisto gaminimo kursų, radau Ajurvedos akademiją – ten buvo pirmieji mano žingsniai šioje srityje. Vėliau mokiausi dar ne vienuose kursuose ir ne pas vieną mokytoją.

Žodis „ajurveda“ sanskrito kalboje susideda iš dviejų žodžių: „ājus“ gyvenimas + „veda“ žinojimas. Tad ajurveda – gyvenimo mokslas arba mokslas apie gyvenimą. Ajurvedoje daugelis kasdienių gyvenimo dalykų paaiškinami labai paprastai. Žmones ji skiria į tris tipus – Vata, Pita ir Kapha. Kiekvienam tipui yra rekomenduojami tam tikri maisto produktai, prieskoniai, maisto gaminimo būdas.

Ajurvedinis maistas yra labai skanus. Gaminant naudojama daug įvairių prieskonių. Kai pradėjau gaminti laikantis ajurvedos principų, dauguma negalavimų išgaravo, nes derinau maisto produktus, prieskonius bei gaminimo būdą, kuris tinka mano tipui. Ajurvedinės dietos principai yra panašūs ir į šiuolaikinės medicinos: trys pagrindiniai valgymai per dieną, 1– 2 užkandžiai (ne visiems, bet jei pagal kūno tipą jie reikalingi), sezoninis maistas, šviežiai pagamintas maistas (t. y. jokių pusfabrikačių ir pan.), saikingumas, įvairovė. Skirtumas tik tame, jog maistą renkamės pagal kūno tipą ir kiek labiau individualizuotai kiekvienam.

 

Kaip suprantu – jūsų gyvenime svarbi ir joga. Kaip manote, ar sportas/judesys yra neatsiejami nuo sveikos mitybos, kai norima jaustis gerai?

Kalbant apie sveiką gyvenimo būdą – būtina derinti sveikatai palankų maitinimąsi bei fizinę veiklą. Genetiškai mūsų kūnas nėra sukurtas tokiam sėsliam gyvenimo būdui. Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus, nes sumažina su nutukimu siejamų ligų riziką, gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką, sumažina riebalinio audinio kiekį kūne, mažina stresą, suteikia teigiamų emocijų, gerina nuotaiką, stimuliuoja protinę veiklą. Ne kartą sporto salėje į galvą man atėjo puikios nuotraukų idėjos (šypteli).

Iki karantino lankiau jogos užsiėmimus, karantino metu teko sportuoti namie. Dabar aš renkuosi sporto salę, o jogai visada turiu patiestą kilimėlį namuose.

 

Papasakokite, kaip atrodo jūsų kasdienė mityba. Kokių produktų visada turi būti jūsų namuose?

Valgome labai paprastai. Pusryčiams būna avižinė košė su riešutais ir uogomis, grikiai su avokadu ir sėklomis, sumuštiniai (pilno grūdo duona su įvairiais priedais – avokadas, paštetas, sūris, varškės užtepėle, humusas). Pietaujame darbe, tad stengiuosi pagaminti namie: kruopos (grikiai, ryžiai, bolivinė balanda), daržovės ir baltymų šaltinis (žuvis, paukštiena arba ankštinės daržovės). Jei nespėju maisto pagaminti, užsisakome į darbą: dabar yra platus pasirinkimas sveikatai palankių patiekalų ir juos gaminančių įstaigų. Vakarienei renkamės lengvesnį maistą: daržovių troškinį, salotas.

 

Ne tik mėgstate gaminti maistą, tačiau taip pat jį ir fotografuojate. Kaip į jūsų gyvenimą atėjo maisto fotografija?

Kai pradėjome laikytis vegetarinės dietos, neradau jokio vegetarinių receptų blogo – taip ir gimė idėja sukurti savo. Vyras greitai sukūrė puslapį, padovanojo fotoaparatą ir viskas užsisuko. Iš pradžių tiesiog gaminau ir fotografavau. O kai ieškodavau naujų receptų, dėmesį vis labiau patraukdavo gražios nuotraukos. Tada ir supratau, kad svarbus ne tik patiekalo skonis, bet ir išvaizda. Pradėjau daugiau domėtis maisto fotografija, žiūrėti įvairius filmukus ir vis daugiau praktikuotis.  Vėliau užduotys vis sudėtingėjo, mokiausi naujų technikų, lankiau kitų fotografų organizuojamus kursus.

 

Atskleiskite paslaptį: ką daryti, jog maistas nuotraukose atrodytų patraukliai?

Apie maisto fotografavimą galėčiau kalbėti labai daug (šypsosi). Nuotraukoje patiekalas, aišku, yra svarbiausias objektas. Bet ne tik – kuriant kompoziciją, visada galvoju ką aš noriu parodyti. Ar tai vėlyvi pusryčiai, ar gimtadienio tortas, ar šildanti sriuba lietingą rudens vakarą. Labai svarbu sukurti tam tikrą atmosferą, kad žmogui būtų įdomu žiūrėti į nuotrauką, apžiūrinėti detales, įsijausti į tą atmosferą. Patiekiamas maistas visada turi būti šviežias, tinkamai stilizuotas.

 

Ar galėtumėte kiek plačiau papasakoti apie patiekalų stilizavimo ypatybes?

Aš stilizuoju patiekalą keliais etapais. Pavyzdžiui, papuošiu saldų patiekalą (pyragą, tortą, sklindžius) uogomis ir padarau nuotrauką. Po to –  papuošiu gėlėmis ir vėl padarau nuotrauką. Vėliau apibarstau jį cukraus pudra ar aplieju medumi ir vėl nufotografuoju. Papildomas nuotraukas darau dėl to, jog jeigu fotografija nepatiktų, nereikėtų patiekalo gaminti ir fotografuoti iš naujo.

Taip pat nereikia bijoti papildomų pagalbinių priemonių, tokių kaip dantų krapštukai ir pan. Jie padeda išlaikyti sklindžius gražiu bokšteliu, neleidžia uogoms išsilakstyti, suvožtinyje gražiai išlaiko sluoksnius. Tik prieš valgant – svarbu nepamiršti ištraukti.

Ne mažiau svarbu yra tinkami rekvizitai. Intensyvių spalvų lėkštės, servetėlės, gėlės gali nukreipti dėmesį nuo kruopščiai gaminto ir stilizuoto patiekalo. Patiekalas turi būti svarbiausiu objektu, o tinkamai parinktas rekvizitas padeda tai pabrėžti.   

Taip pat geriausia fotografuoti dienos šviesoje. Vengti fotografavimo vakare su įjungta šviesa, nes buitinės lempos nėra profesionalūs šviesos šaltiniai, todėl taip nufotografuotas maistas nekels apetito.

 

Jūsų maisto fotografijos – labai „gyvos“, stengiatės pagauti ir patį gamybos ar dekoravimo procesą. Pasidalinkite užkulisiais: iš kelinto karto pavykta įgyvendinti norimą kadrą?

Man patinka kurti techniškai sudėtingas kompozicijas (levitacija, balansas). Taip pat pagyvinti nuotraukas skrendančia cukraus pudra, purslais, užpūstų žvakių dūmais. Nuotraukos vizija iš pradžių gimsta galvoje ir vėliau perkeliama ant popieriaus lapo. Taip užsitikrinu, jog nepamiršiu jokios detalės.

Atrodo, įmeti leduką į stiklinę, viskas gražiai pasitaško, tobula akimirka užfiksuota. Tačiau tą leduką reikia mesti tikrai daugiau nei 1 kartą (būna ir 20), kol pagauni gražius purslus. O vėliau tenka gerą valandą viską valyti (ir sienas, ir grindis, ir įrangą).

Štai, pavyzdžiui, fotografuojant prancūziškus skrebučius irgi susidūriau su iššūkiu. Užkabinau vielą, kad galėčiau juos gražiai sudėlioti ir padaryti  nuotrauką vienu kadru. Galvoje ir ant popieriaus atrodė viskas labai paprasta. Tačiau dedant paskutinį skrebutį, jis vis krisdavo ir numesdavo esančius žemiau. Ilgai dėliojau ir jau praktiškai pasidaviau, bet susikaupiau, pritvirtinau visais įmanomais būdais (plastilinu, dantų krapštukais, kartonu). Netgi beriant cukraus pudrą, pilant medų ar sirupą reikia padaryti nemažai kadrų. Nes cukraus pudra gali kristi įvairiai, o tas gražus medaus lašelis niekaip nesiformuoja ar nespėjama jo užfiksuoti. Na, ir liūdniausia, kai nuotrauka taip ir nepavyksta, o studiją tvarkyti vis tiek reikia.

Galvoje dar nemažai įvairių įdomių idėjų, kurias bandžiau įgyvendinti ir man nepavyko. Bet klaidos išanalizuotos ir aš bandysiu vėl.

 

Kas jums sunkiau: ar sugalvoti nuotraukos idėją ar ją įgyvendinti?

Jei kalbant apie paprastas, atmosferines nuotraukas, tai retai kada kankinuosi kaip tai nufotografuoti. Idėjų nors vežimų vežk. Žinant fotografavimo taisykles, visa kompozicija greitai susidėlioja.

Bet jei kalbame apie tas nuotraukos, kuriose bandau užfiksuoti levitaciją, balansą, tuomet reikia viską rimtai apgalvoti... Nes negalima objektų tiesiog priversti „skraidyti“ (tai tikrai nėra sudėtinga). Viskas turi būti logiška, kad žiūrint į nuotrauką būtų aišku ir nekiltų klausimų. Todėl tokių nuotraukų dar neturiu daug. Idėjų yra, sąrašas sudarytas, beliko tik įgyvendinti.

 

Pabaigai: kokių profesinių planų turite? Pasidalinkite.

Aš esu darboholikė, planų visada turiu labai daug. Bet paskutines birželio savaites planuoju skirti poilsiui, planų apmąstymui, išgryninimui ir užrašymui.

Su vyru turime internetinę ajurvedinių prekių parduotuvę, todėl daug dėmesio skirsiu jai. Taip pat planuoju dirbti pagal specialybę ir daugiau dėmesio norėčiau skirti vegetarams, veganams ar norintiems jais tapti. Turiu planų organizuoti vegetarinio ir ajurvedinio maisto gaminimo pamokas. Gal ir receptų knygą parašysiu (šypsosi).
 

Ačiū!

 

Autorė: Rut Javič