Ką vartotojas turėtų žinoti apie genetiškai modifikuotus produktus?
Lietuvoje galima prekiauti Europos Sąjungoje įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Teisės aktais patvirtintos kelios genetiškai modifikuotų produktų rūšys: viena rūšis sojos, 4 rūšys kukurūzų ir 6 rapsų veislės. Tačiau maisto produkto sudedamojoje dalyje negali būti daugiau nei 0,9 proc. genetiškai modifikuoto organizmo (GMO). Ženklinimo etiketėje būtina nurodyti, kad produkte yra GMO arba jis pagamintas iš genetiškai modifikuotų produktų.
Nuo šių metų pradžios Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (NVL) Genetiškai modifikuotų organizmų skyrius tiria, ar iš trečiųjų šalių įvežamuose sojų ir kukurūzų gaminiuose nėra medžiagų, kilusių iš GMO. Per pirmuosius šešis mėnesius buvo ištirti 22 mėginiai, 5 nustatyta GMO. Iš jų 3-juose tokių medžiagų norma buvo leistina, o 2-juose – viršyta. VMVT uždraudė realizuoti siuntas, kuriose GMO viršijo 0,9 proc.
Lietuvos rinkoje šiandieną yra prekiaujama sojų aliejumi, kuris pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Aliejaus ženklinime nurodyta, kad aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų.
Tokio aliejaus pavyzdžiai būtų: „Lankų“, „Perla“, „Tėviškė“, „Žemaičio“, „Maxima“. Minėtą aliejų margarino gamybai naudoja UAB „Vilniaus margarino gamykla“. Ženklinimo etiketėje yra nurodyta, kad komponentų sudėtyje yra „Sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių“.
Nuo įstojimo į ES Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas: viešojo maitinimo įmonės taip pat turi nurodyti, kai patiekale yra GMO. Tokia informacija turėtų būti skelbiama valgiaraštyje. Vartotojas turi žinoti, ką jis valgo.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje ES, genetiškai modifikuotų maisto produktų sauga ir kontrolė yra viena iš prioritetinių veiklos sričių. Kol kas mokslininkai nėra pakankamai ištyrę GMO kenksmingumo žmogaus organizmui.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
2004 m. rugpjūčio 5 d.
