This website is using cookies. By continuing to use the website you agree to our Cookie Policy. More information about Cookies.

Accept
+ Suggest a Restaurant
News

Rudens karalienės slyvos - skanios, maistingos, įvairiai panaudojamos

2020-09-21
Publish your own article

Ruduo - metas, kai sulaukiame slyvų derliaus. Jei mėgstate šiuo vaisius, mėgaukitės jais į sveikatą, o jei slyvos jums ne prie širdies, pamėginkite jų paskanauti bent retkarčiais, nes tai - nepaprastai maistingi ir mums labai naudingi kaulavaisiai.

Nauda sveikatai

Tikriausiai daugelis žino, kad slyvos gerina virškinimą - džiovintos slyvos yra puiki priemonė nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau šie vaisiai mums naudingi ir kitaip. Slyvose gausu įvairių vitaminų, tokių kaip vitaminas E, C, A, B grupės vitaminai, bei mikroelementų: cinko, kalio, jodo, geležies.  Manoma, kad slyvos stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, nes jose esantys vitaminai K bei P stiprina kraujagyslių sieneles ir neleidžia susidaryti trombams. Šie vaisiai naudingi ne tik sveikatai, bet ir grožiui - slyvose esantys antioksidantai kovoja su laisvųjų radikalų poveikiu ir lėtina senėjimo procesą, padeda išsaugoti skaisčią, lygią odą, šiek tiek apsaugo nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Taip pat slyvose daug pektino (džiovintose slyvose - daugiau nei šviežiose), kuris gerina virškinimą, suteikia sotumo jausmo, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį. Slyvas naudinga valgyti vyresnio amžiaus moterims, kurioms po menopauzės kyla osteoporozės grėsmė. Nustatyta, kad šiuose kaulavaisiuose esantis mikroelementas boras padeda reguliuoti estrogenų kiekį, šitaip padėdamas organizmui ne tik įsisavinti kalcį, bet ir suaktyvinti su maistu gaunamą vitaminą D taip, kad jis būtų naudingas kaulams. Slyvos tinka ir norintiems numesti arba nepriaugti svorio - nors jos saldžios, valgant šių vaisių  cukraus lygis kraujyje per daug nepakyla. Tai lemia gausus skaidulų kiekis slyvose - skaidulos lėtina cukraus įsisavinimą organizme, be to, šie vaisiai stimuliuoja hormono adiponektino, reguliuojančio cukraus kiekį kraujyje, gamybą, taigi slyvos padeda numalšinti apetitą ir nesukelia gliukozės kiekio svyravimų organizme.


Beje, reikia turėti omenyje, kad, kitaip nei kai kurie kiti vaisiai ar daržovės, nuskintos slyvos nebenoksta, taigi neprisirpusių vaisių pirkti ar skinti, tikintis, kad jie prisirps namuose, neverta - geriau palaukti, kol slyvos sunoks ant medžio.

Slyvos pasaulyje

Pasak įvairių šaltinių, europietiškosios slyvos kildinamos iš Kaukazo arba Kaspijos jūros regiono, Azijoje augančios jų rūšys - iš Kinijos, o dabar šie vaismedžiai auga visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą (šiuo metu pagal užauginamų slyvų kiekį pasaulyje lyderiauja Kinija - joje užauginama šiek tiek daugiau nei pusė viso pasaulio slyvų, o Europoje pirmauja Rumunija ir Serbija). Manoma, kad slyvmedis buvo vienas pirmųjų žmonių sukultūrintų augalų - mūsų protėviai vertino gardžius vaisius ir pastebėjo jų naudą sveikatai. Esama įvairių slyvų veislių, o maistui jos vartojamos labai įvairiai - ir šviežios, ir džiovintos, ir konservuotos, jos tinka ir desertams, ir pagrindiniams patiekalams ruošti, be to, iš slyvų galima gaminti ir gėrimus - ne tik sultis, bet ir alkoholinius gėrimus.

Tradicinių receptų su slyvomis rasime daugelio šalių virtuvėse, ir kai kurie jų gali jus nustebinti! Tarkime, Azijoje slyvos nebūtinai laikomos desertiniu produktu - štai Kinijoje bei Japonijoje jos dažnai valgomos marinuotos. Beje, japonai marinuotas azijietiškas slyvas labai mėgsta, taip konservuotas šis vaisius vadinamas umeboshi. Umeboshi slyvos - gana kietos ir sūrios, aitroko skonio, japonai mano, kad jos suteikia jėgų ir stiprina sveikatą. Tuo tarpu Kinijoje iš slyvų gaminamas labai populiarus padažas - sunokusių slyvų tyrė sumaišoma su ryžių actu, druska, imbieru ir čili pipirais, kartais dar įdedam česnako. Korėjoje iš žalių slyvų gaminamas maesil-cheong - aromatingas, lipnus saldintas ekstraktas, naudojamas kaip saldiklis. Manoma, kad jis ne tik suteikia patiekalams malonesnį skonį, nei paprastas cukrus, bet ir yra naudingas sveikatai. Iš neprinokusių slyvų korėjiečiai taip pat gamina tradicinį stiprų alkoholinį gėrimą maesilju. Kitame pasaulio krašte, Meksikoje, džiovintos slyvos pasūdomos, o tuomet gali būti papildomai gardinamos cukrumi, čili milteliais ar išmirkomos žaliosios citrinos sultyse. Taip paruoštas slyvos vadinamos saladitos ir yra populiarus užkandis. Gruzinai taip pat mėgsta slyvas - jie turi nesaldų, tirštą slyvų padažą, vadinamą tkemali, kuriuo tinka gardinti, pavyzdžiui, mėsos patiekalus. Slyvų taip pat gali būti dedama į populiariąją gruzinišką charčio sriubą.

Na, o Europoje slyvos vis dėlto dažniau naudojamos saldiems patiekalams ruošti - iš jų gaminamos uogienės, džemai, sirupai, jos naudojamos pyragų ir pyragėlių įdarams. Tiesa, britai turi savąjį plum chutney - iš slyvų, garstyčių, česnakų, karamelizuotų svogūnų, acto ir įvairių kitų ingredientų gaminamą universalų garnyrą, tačiau daug dažniau slyvas sutiksime saldžiųjų patiekalų receptuose - nuo tradicinio bavariškojo Zwetschgenkuchen iki Prancūzijos Bretanės regione kepamo far breton su likeryje mirkytomis džiovintomis slyvomis. Iš slyvų taip pat gaminami alkoholiniai gėrimai, pavyzdžiui, į sidrą panašus plum jerkum Anglijoje arba šljivovica (dar vadinama slivovitz) trauktinė Balkanų šalyse, tuică Rumunijoje ir daugybė kitų.

Akivaizdu,kad mėgstantieji slyvas gali jas vartoti patiems įvairiausiems patiekalams. O ar gali slyvų būti per daug? Taip, žinoma. Nors apskritai šis vaisius nekenksmingas ir retai alergizuoja, persivalgius slyvų galima sudirginti virškinamąjį traktą, gali prasidėti viduriavimas. Kaip ir kiekvieno produkto atveju, skanaujant slyvų svarbu nepamiršti saiko.